Mintys, palydint 2013 - uosius metus

Skaičiuoju metus Dievo duotus,

Peržvelgiu kelius nueitus, sumintus takus...

Kas įsirėžė širdy?

Kur įmyniau pėdas?

Ar kilau, ar smukau?

Kokią ataskaitą galiu šiandien duoti, Viešpatie, Tau?

Praėję metai nepasikartos, nesugrįš atgalios-

 Liks Dievo šventam archyve.

Niekas niekada nieko nepakeis-

Neverta man likti su šita data.

Mano siela keliaus tolyn  į ateitį,

Todėl svarbu, gerai apsvarstyti, ką mąstau ir sakau,

Kur žvelgiu, kokias pėdas įminsiu kitų širdyse,

Visatos šventoj erdvėje.

Ar meilė pražys labiau, ar Dievo vardas sužibės ryškiau...

Suteiki, Viešpatie, sparnus, duok gyvybės ir paruošk skrydžiui.

Šiandien aš tik žmogus su nuodėmių našta.

Išlaisvink  širdį, kad  pakilčiau kur šviesa ir skelbčiau

Šventą Tavo vardą.

Palaimingų 2014-ųjų Viešpaties metų. 

Dievo laukimas

       

Uždekime laužus, apšvieskime širdis.

                                                   

Šiandieną – atviras dangus.

Gims Dievas, ateis į širdis, užgims ne kaip žmogus.

Pagarbinkime Kūdikėlį Jėzų laukimu,

Paruoškime Jam sielas, pripildykime meile ir džiaugsmu.

Dangus vartus atkėlė, ateina Dievas...

Papuoškime Jam sielas maldom, aukom,

Gerumu širdies, meile žydinčiom šakom.

Įsileiskime Kūdikėlį Jėzų širdin savon.

Jis – nuodėmės naikintojas, išvalys širdis rankomis savom.

Kūčių dienos šventa paslaptis ir Šventoji laukimo naktis.

Ateis, nusileis Dievas į mūsų širdis.

Būkim kartu šventam laukime...

Meilė gali viską

Noriu pasidalinti dvasine būsena, kurią išgyvenau šią savaitę.

Mano gyvenime susiklostė situacija, kuri sukėlė visišką bejėgiškumo jausmą ir absoliučios nežinios būseną. Galvoje sukosi mintys: ką daryti? Kaip iš to išeiti? Kaip padėti kitam žmogui išbristi iš liūno? Suvokiu - aš pati nieko negaliu, net patarimo neturiu. 

Absoliutus bejėgiškumo jausmas ir visiška dvasinė tamsa. Net ne dykuma. Dykumoje per daug šviečia saulė, akina ir džiovina. Ši situacija - absoliuti sielos tamsa, nėra durų, nėra išėjimo, apgraibomis čiuopiu - aklina siena. Kas patyrė tokią būseną, supras. Kai nieko nematai, gali tik melstis, kaip moki arba kaip išeina. 

Taip ir dariau. Ir staiga užsidega fakelas. Menka liepsnelė, bet atsirado šviesa, kibirkštėlė, viltis, takelis, kur sukti. Suvokiu, šis fakelas – meilė. Prisimenu: Dievas yra meilė. Mano pareiga mylėti tą žmogų ir daryti viską, ką patars meilė ir tikėti: Meilė padarys stebuklą, jai nėra negalimų dalykų.

Įrašo autorė - Irena.

Aš kuriu pasaulį

 

Vaikštau po materialų pasaulį: dirbu, kalbu ir veikiu.

Svarbu - ką mąstau, ką kalbu ir ką darau Žemės keliuos.

Nuo to priklauso likimas ne vienos sielos.

Mes - viena pasaulio takuos.

 

Mintimis nusileidžiu į sielą.

Malda atidarau duris į Dievo pasaulį.

Išsakau Dievui savo mintis, kalbuosi, meldžiu  išminties.

Ieškau Jo valios šventos ir šviesos...

Į pasaulį ateina Šviesa, gėris, tiesa...

 

Kartais paklausau dvasios piktos:

Per bogas mintis, žodžius ir veiksmus

Atveriu duris į jo pasaulį, tampu tiltu blogiui,

ateinančian iš pragaro tamsos.

Auga, bujoja, skleidžiasi blogis pasauly...

Tame yra kaltės ir manos...

 

 

Įrašo autorė - Irena.