gruodžio 07, 2016

MAN REIKALINGAS GELBĖTOJAS

2 Advento savaitė.
Noriu pasidalinti savo supratimu, kaip mane veikia nuodėmė ir kaip  per ją aš žūstu ir man reikalingas Gelbėtojas.

                             Bendradarbė iš savo puikybės (lengva pastebėti kituose) įžeidė mano ir kitos bendradarbės puikybę.  Abi turime po sužeidimą širdyse - to padarinį. Dievo dėsniai veikia ir netrukus. Įžeidusioji buvo pažeminta mano akyse ir mano puikybė nuo to tik augo ir pūtėsi, atsirado noras papasakoti tai kitai bendradarbei ir abiem kartu pasidžiaugti. Nežymi kova, nebudėjau, pamiršau apie nuodėmę ir papasakojau kitai apie mūsų įžeidėjos patirtą pažeminimą.  Tuomet lyg rūkas nuo akių nukrito - ką padariau. Nuodėmė nematoma strėle nuskriejo iki aptartos bendradarbės, manau - sužeidė ją, nesvarbu, kad negirdėjo. Dabar buvo palaistyta mano ir tos, su kuria kalbėjau puikybė, nuodėmė pasidaugino, atvėrė vartus kitai nuodėmei – ne atleidimui, ne gailestingumui, ne meilei. Dabar mums reikia laukti jos grįžtant kančia, nes viskas turi pasekmes. 
Ar ne taip buvo ir Su Ieva?  Žaltys sugundė, Ieva nebudėjo, neatlaikė, valgė pati ir  davė Adomui ir abu nusidėjo, abu  išvarė iš Rojaus, prasidėjo  kančios ir tolesnės pasekmės jų ir ateinančių kartų gyvenimuose, kol Dievas atsiuntė savo Sūnų gelbėti visų. Jis nuplovė mus visus savo kančia, pralietu krauju ir mirtimi. O kokia daugybė kitokių atvejų. Gyvenu nuodėmes tinkle. Man reikalingas gelbėtojas.  Man reikia gailėtis, pulti po kryžiumi ir melstis. Dievo gailestingumas beribis. Su džiaugsmu laukiu Atpirkėjo atėjimo.

lapkričio 27, 2016

ADVENTAS – KELIONĖ Į ŠVIESĄ



1 diena. Užsidegu pirmąją Advento žvakę. Ji mane ves visą savaitę šioje Advento  kelionėje į Šviesą. Šiandien peržengiau ribą nuo įprastos kasdienybės į laukimą, į žinomą datą, kada Jis užgims. Nors dienos tamsios, labai trumpos ir dar  trumpėja, niekuo nesiskiria nuo kitų, bet širdyje iškyla suvokimas – vilties kibirkštėlė - jau greitai, žinau, kada ateis šviesa, o su ja ir mano Viešpaties gimimo šventė. Kaip turiu pasiruošti? Kaip pasitikti? Kaip nepraleisti laiko veltui?
 Šiandien sustoju maldoje, nurimstu, susikaupiu ir mąstau, nuo ko pradėti. Peržvelgiu mintis, širdį, darbus, aplinką. Ką turiu savyje pakeisti, kur nukreipti savo žvilgsnį ? Laikausi principo - šivesa traukia šviesą, todėl privalau suprasti, surasti, kas manyje tamsu, noriu būti šviesos dalelė. Jeigu būsiu tamsa, ar pasieksiu šviesą?  Šviesa mane taip apšvies, kad niekur ir nieko nuo jos nepaslėpsiu. Be Dievo aš ir to negaliu.  Meldžiu  Viešpatį man padėti suprasti, pasikeisti, pasiruošti Šviesai. Dievas - Šviesa. Laukiu šviesos, laukiu Dievo.
Pirmąją dieną ir savaitę ruošiuosi praleisti maldoje,  savo kelio peržvalgoje ir apmąstyme nuodėmės, kaip ji ateina į mane, nors to nenoriu, ką ji manyje veikia, kaip keičia, griauna, kaip atpažinti, išvaryti, atstatyti, atsižadėti ir kaip nuolat budėti ir kiekvieną akimirką būti pasiruošusei Jo atėjimui.
Visiems palaimintos Advento kelionės. Neikime  įprastais takais, bet ieškokime naujų ir tik tų, kurie išves į Šviesą.