spalio 20, 2017

ROŽINIO MALDA



Spalis -  Rožinio mėnuo, bažnyčia kalba Rožinį. Aš mastau apie Rožinio maldą ir jos galią. Noriu pasidalinti savo mintimis apie tai. Man atrodo, kad bet kuri  malda - tai investicija į ateitį, nes tai, ko prašau, ne visada tuoj pat įvyksta, bet įvyksta. Provoslavų šventikų pamoksluose girdėjau, kad ištartas mintimis ar garsu žodis, niekur nedingsta, bet pradeda veikti, materilizuotis, ypač ištartas iš visos širdies ( jeigu Dievas leidžia), o Jis yra pasakęs, kad, „ką man girdint kalbėjote, tą jums ir padarysiu“ (negaliu nurodyti Šventojo Rašto vietos, tik prisimenu Žodžius).

Apie Rožinio maldos galią noriu pasidalinti prisimindama, kad dažnai patenku į įvairias situacijas: kažkas aprėkia, kažkas įžeidžia, įskaudina, kažkas apkalba, teisia, kaltina (atsigirstu), konfliktinės situacijos ir taip toliau. Tokiais atvejais, sulaukiu momento, kai galiu būti viena ir melstis, kalbu Rožinį, vienydamasi su visais Rožinio kalbėtojais ir Mergele Marija, bei visais šventaisiais. Dažniausiai kalbu vieną Jo dalį, o kartais ir daugiau už visą situaciją (atiduodu Dievui, prašau Jo valios) ir tuos žmones, kurie įtraukti, bei save (prašau Dievo gailestinugmo mums visiems ir atsivertimo malonės). Stebiu, kaip viskas keičiasi: situacija rimsta, nurimstu pati, dingsta įsiskaudinimas, bloga nuotaika, nerimas, pyktis, baimės, mane puolę žmonės kalbasi su manimi maloniai, lyg nieko nebūta. Dėkoju ir garbinu Dievą, kad davė tokį ginklą. Cituoju man atsiųstą SMS žinutę: „kiekviena Sveika Marija... yra kaip smūgis per galvą, jei krikščionys žinotų, kokia yra stipri Rožinio malda, tai reikštų man pabaigą.“ Velnias taip kalbėjo egzorcistui“.

Visiems Dievo palaimos ir globos.

birželio 28, 2017

DIEVO MOTINOS KVIETIMAS

Iš vienuolių girdėjau sakant, jog be Dievo Motinos kvietimo į Medjugorę niekas neatvyks. Ten esu buvusi du kartus ir nebesiruošiau vykti, todėl manęs tai nedomino.
Tačiau šį pavasarį, apie kovo mėnesį rytinių maldų metu prieš akis iškildavo Mergelės Marijos statula esanti Medjugorėje ant Apreiškimo kalno. Ją mačiau apie dvi savaites. Po to pradėjau matyti Mergelės Marijos statulą esančią prie Medjugorės bažnyčios. Mąsčiau, ką tai galėtų reikšti ir tik gegužės mėnesio gale supratau.
Giminaičiai ruošėsi vykti atostogauti į Kroatiją ir pakvietė mano šeimą. Po neilgų svarstymų sutikome ir tik ruošiant kelionės planą, pradėjau klausti ruošiančių, kur yra kokia nors šventa vieta, kurią galėčiau aplankyti kelionės metu. Paaiškėjo, kad už 250 km.  yra Medjugore, pasidomėjau bendrakeleivių, ar jie vyktų į tą vietą. Atsakė, kad ir po daugiau kilometrų nuvažiuoja ir nėra jokios problemos. Širdyje išliko nedidelė abejonė. Tik nuvykus į Medjugorę buvo aišku, kad ši kelionė Dievo plane buvo numatyta ir duotas ženklas.

Kelionė buvo puiki, labai sėkminga ir dvasiškai turininga, bet svarbiausia supratau, kad Dievo Motina tikrai pakviečia, kad mes žmonės dažnai kuriame gyvenime planus, o Dievas juokiasi. Kaip sakė palaimintasis Teofilius Matulionis, jeigu Dievas nori, taip ir įvyks, o jeigu ne – nieko nebus.