Šiandien mums aktualus karas Ukrainoje, žmonių žudymas, mirusiųjų kūnai gatvėse, masinės kapavietės. Tik prieš pusantro mėnesio tikėjome, jog mes visi civilizuoti, nieko panašaus būti negali. Saugus gyvenimas, konfortas, kelionės, atostogos pietuose daugeliui buvo norma. Dievas parodo, ką kitą - niekas nuo mūsų nepriklauso, Jis sako: „kraukis lobį danguje“, nes čia Žemėje viskas laikina ir trapu, per keles minutes gali visko netekti. Lobis danguje - malda, Dievas, tikėjimas, viltis. Pasauliui reikia Dievo gailestingumo, nes jame daug nuodėmės ir netikėjimo. Artėja Velykos, Kristaus prisikėlimas, o po jų – Atvelykis ir Dievo Gailestingumo šventė.
Seselė Faustina Kovalska patyrė Jėzaus apsireiškimus, kuriuos vėliau užfiksavo savo dienoraštyje, skirtame dieviškojo Gailestingumo trokštančiam pasauliui. Ji užrašė Jėzaus žodžius:
Ø Žmonija neras ramybės, kol pasitikėdama neatsigręš į mano gailestingumą. (Dien. 300).
Ø Sielos žūsta, nepaisant mano karčios kančios. Duodu joms paskutinį gelbėjimosi ratą, tai yra mano Gailestingumo šventę. (Dien. 965).
Ø Trokštu, kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis ir užuovėja visoms sieloms, o ypač vargšams nusidėjėliams. Tą dieną yra atvertos mano gailestingumo gelmės, išlieju visą jūrą malonių sieloms, kurios prisiartins prie mano gailestingumo šaltinio; kuri siela prieis išpažinties ir šv. Komunijos, gaus visišką kalčių ir bausmių atleidimą, tą dieną bus atvertos visos Dievo užtvankos, per kurias teka malonės; tenebijo prie manęs prisiartinti jokia siela, nors jos nuodėmės būtų kaip purpuras. (Dien. 699).
Ø Trokštu suteikti visiškus atlaidus sieloms, kurios per mano Gailestingumo šventę prieis išpažinties ir Šv. Komunijos. (Dien. 1109).
Ø Duodu žmonėms indą, su kuriuo turi ateiti malonių prie gailestingumo šaltinio. Šis indas yra paveikslas su užrašu: „Jėzau, pasitikiu Tavimi“. (Dien. 327).
Ø Pažadu, kad ta siela, kuri garbins šį paveikslą, nepražus. Taip pat pažadu jau čia, žemėje, pergalę prieš priešus, o ypač mirties valandą. Aš pats ją ginsiu kaip savo garbę. (Dien. 48).
Ø Tenebijo prie manęs prisiartinti silpna, nuodėminga siela, ir, nors turėtų nuodėmių daugiau negu žemėje yra smėlio, viskas paskęs mano gailestingumo gelmėje. (Dien. 1059).
Ø Kuo didesnis nusidėjėlis, tuo daugiau teisių turi į mano gailestingumą. Virš kiekvieno mano rankų kūrinio yra įtvirtintas mano gailestingumas. Kas pasitiki mano gailestingumu, nepražus, nes visi jo reikalai į mano, o priešai suduš prie mano kojų. (Dien. 723).
Švęskime Dievo Gailestingumo šventę ir pasinaudokime malonėmis.
