Advento metu palietė žinia - Jėzus atėjo į pasaulį ne tam, kad jį pasmerktų, bet išgelbėti jį. Žinia girdėta, tačiau dabar ji prakalbėjo į širdį. Jėzus atėjo į pasaulį dėl manęs, nes aš nusidėjėlė ir už savo nuodėmes ant kryžiaus turėjau mirti aš. Jis už mane prisiėmė panieką, pažeminimą ir kančią. Tai meilė be išskaičiavimų ir tikriausiai neįmanoma žmogui, bet tik Dievui. Atsirado didžiulis laukimo Jo užgimimo jausmas. Labai laukiau Jo atėjimo ir užgimimo mano širdyje, puošiau ją maldos žiedais, pasninkais, menkomis aukomis. Labai troškau, kad Jėzus gimtų mano širdyje. Todėl, atėjus Kalėdų rytui, man nebebuvo svarbu, kad negaliu ateiti prie prakartėlės bažnyčioje, nes Kūdikėlis Jėzus užgimė mano širdyje. Mintyse nuolat buvau su Juo. Aplinkui tuščios gatvės, jose klaidžioja Korono virusas, ieškodamas aukų, man artimi žmonės už kilometrų, bet Jis manyje ir su manimi. Jėzus - mano gyvenimas ir viltis. Šiandien, man džiaugsmo diena ir ji dar ryškesnė dėl to, kad per Adventą teko praeiti tuo pačiu kryžiaus keliu, kuriuo šiandien eina daug žmonių, Koronos ligos keliu. Jame tik Jėzus teikė viltį. Šiandien mano Kalėdos išlauktos ir iškentėtos, pilnos džiaugsmo ir buvimo su Jėzumi.
Visiems linkiu vilties su Jėzumi.
