Ką man reiškia mergelės Marijos apsilankymas

 

Marijos apsilankymas siejasi su žmonių tarpusavio santykiais.

Ji aplankė Elzbietą, kad pabendrautų, pasidalintų savo džiaugsmu,

Kad atnaujintų meilę, savo jausmus.

Žmonių santykiai apsupti motyvų kitų: pasigirti, pasipuikuoti.

Ką aš galiu, ką turiu, ką įsigijau, o kartais apsupti pykčio, neapykantos jausmų.

Marija buvo kitokia tarp Žemės sielų: tyli, nuolanki, su džiaugsmu dėl kitų.

Ji buvo motina Dievo ir Jo vaikų. Šėtonas - nuginkluotas jos nuolankumu.

O mes uždarome širdis, užrakiname jas nuo kitų, tūnome drauge su piktu.

Išsirinkę sau tamsą trumpam kelyje.

Su pykčio gija voratinklį sau audžiam jame ir patys pagaunam save.

Taip pamėgome tamsą, kad bijom šviesos, kuri apšvies netobulumus mūsų sielos.

Ateik Dieve vaduoti ir laisvinti kiekvieno sielos, išvesti į šviesą, išvest iš tamsos.

Ateikim pas Dievą, ieškokim šviesos, tegul tamsą sielos nušvies Dievas mūsų keliuos.

Viską darykim dėl Dievo ir kito sielos. Tenebus mumyse jokios tamsos.

Telaimina Dievas mus mūsų keliuos.

Kantrybės mokykla

Šiandien mokausi kantrybės mokykloje. Kokios sunkios pamokos, o ypač praktinės užduotys. Teorinė pamoka atrodo gerai išmokta iš Šventojo Rašto, šventųjų gyvenimų pavyzdžių, kitų asmenų gyvenimų. 

Ne kartą esu puolama, ne kartą tenka išklausyti priekaištus, pykčius dėl bendradarbių, pažįstamų, mano pačios poelgių, jų netobulumo, kad jiems tarsi viskas galima. Jaučiuosi kalta, kad nepriverčiu, negaliu sustabdyti, kažko pakeisti. Prisimenu išmoktą teorinę kantrybės pamoką: nutyliu, sukandu dantis, nepasakau aštraus žodžio, bet širdyje viskas „verda“, nes žinau pašnekovo netobulumus, klaidas. 

Praeina valanda, kita, diena - viskas aprimsta ir džiugu dėl savo elgesio, jaučiuosi rami. Tačiau būna situacijų ir nelieka nuolankumo, dingsta išmokta teorija: nenutyliu, nesusivaldau ko nors aštraus nepasakiusi, kaip aš mąstau, jaučiuosi. Suprantu, pašnekovui nėra malonu, juk jis tikisi užuojautos, pritarimo, patvirtinimo, nes jam svarbiausia jo jausmai. Suvokiu: svarbu tai, kaip tą pasakau. Nelieka švelnumo, ramybės, nuolankumo ir išmoktos teorijos. 

Lieka malda.

Viešpatie,

Tavo delnuos - mano likimas.

Meilės keliuos siela nurimus.

Ieškau kantrybės Tavo laukuos,

Šviesos minčiai užgimus.

Įrašo autorė - Irena.

Dievo meilės man sekmadienis

 Tai būtų galima pavadinti dar ir "Dievo meilė ne tiesiai į delną paduodama"... O nutiko štai taip. 

Vieną saulėtą ir neįprastai mūsų lietuviškiems pavasariams šiltą sekmadienio rytą išsiruošėme į Šiluvą. Tam, kad padėkotume Dievui ir Mergelei Marijai už teikiamas mums malones, už jų globą ir rūpestį. Jaučiau didžiulį dėkingumą savo viduje, nuoširdžiai meldžiausi „Ligonių sveikatos koplyčioje“ prie Dievo Motinos statulos, dėkodama už buvusių ligų išgydymą.Grįžau namo be galo pakylėta ir ypač gerai nusiteikusi.

Dar tos pačios dienos vakarą skubėdama suklupau. Kaip paaiškėjo vėliau - buvo pažeisti kojos raiščiai. Mąsčiau, kas nutiko ir kodėl? Ne iš karto supratau, kodėl man buvo Dievo suteiktas dar vienas skausmas. Tik po keleto dienų, melsdamasi ir susiklosčius tam tikroms gyvenimo aplinkybėms suvokiau, jog tokiu būdu Dievas parodė man savo meilę, veikė gydydamas, rūpindamasis manimi. Kad tai padarytų, Dievas turėjo leisti man susižeisti...

Dažnai suklupdavau ant tos kojos, kryptelėjusį sąnarį skaudėdavo, tačiau praeidavo ir nekreipiau į šį negalavimą jokio didesnio dėmesio. Nusipirkus žieminius batus ir jusdama skausmą, pamaniau, kad tai batai su defektu. Tačiau, kad privalau profilaktiškai pasitikrinti, ar koja sveika, net nepagalvojau.

Dabar, kai dėl paskutinės sekmadienio traumos buvo padaryta rentgeno nuotrauka, gydytojas pasakė, kad egzistuoja pakitimai, kuriuos būtina nedelsiant gydyti, antraip gali būti per vėlu, procesas taps negrįžtamas...

Gali pasirodyti keista, tačiau Dievo meilė mums ir Jo rūpestis dažnai prasilenkia su žmogiška logika ir protu. Tai žmogus turėjo suprasti jau tuomet, kai Tėvas paaukojo Sūnų tam, kad išgelbėtų žmoniją. o mes vis dairomės, kada Dievo malonė pasirodys lėkštėje, spintoje, piniginėje, kieme, kaimynų veiduose ar kitoje materijoje...

Ačiū Dievui ir Mergelei Marijai už rūpestį manimi, už meilę. Tokia yra mūsų Dangiškoji Motina - mylinti, švelni, guodžianti ir vedanti link Kristaus, link išganymo ir sklidino gyvybės šaltinio. Ir į Šiluvą Ji mane pasikvietė tam, kad išgydytų, kad dar kartą būtų pašlovintas Viešpats. 

Įrašo autorė - Irena.