MANO KALĖDOS

Advento metu palietė žinia - Jėzus atėjo į pasaulį ne tam, kad jį pasmerktų, bet išgelbėti jį. Žinia girdėta, tačiau dabar ji prakalbėjo į širdį. Jėzus atėjo į pasaulį dėl manęs, nes aš nusidėjėlė ir už savo nuodėmes ant kryžiaus turėjau mirti aš. Jis už mane prisiėmė panieką, pažeminimą ir kančią. Tai meilė be išskaičiavimų ir tikriausiai neįmanoma žmogui, bet tik Dievui. Atsirado didžiulis laukimo Jo užgimimo jausmas. Labai laukiau Jo atėjimo ir užgimimo mano širdyje, puošiau ją maldos žiedais, pasninkais, menkomis aukomis. Labai troškau, kad Jėzus gimtų mano širdyje. Todėl, atėjus Kalėdų rytui, man nebebuvo svarbu, kad negaliu ateiti prie prakartėlės bažnyčioje, nes Kūdikėlis Jėzus užgimė mano širdyje. Mintyse nuolat buvau su Juo. Aplinkui tuščios gatvės, jose klaidžioja Korono virusas, ieškodamas aukų, man artimi žmonės už kilometrų, bet Jis manyje ir su manimi. Jėzus -  mano gyvenimas ir viltis. Šiandien, man džiaugsmo diena ir ji dar ryškesnė dėl to, kad per Adventą teko praeiti tuo pačiu kryžiaus keliu, kuriuo šiandien eina daug žmonių, Koronos ligos keliu. Jame tik Jėzus teikė viltį. Šiandien mano Kalėdos išlauktos ir iškentėtos, pilnos džiaugsmo ir buvimo  su Jėzumi.

Visiems linkiu vilties su Jėzumi.

 

GYVENIMAS, KAIP KRYŽIŲ KALNAS

  

 Kiekvieno žmogaus gyvenimas susideda  iš sėkmės ir nesėkmės, laimės ir nelaimės, pasitenkinimo, liūdesio ir skausmo-toks gyvenimo dėsnis. Ką aš darau, kai ateina streso, liūdesio, nesėkmių ir skausmo akimirkos?

1. Žinau-išgyvenk, pralauk, išlauk tą laiką (1,2,3 dienas) – praeis.
2. Žinau, nesu tobula, todėl neturiu būti visur geriausia ir tobulai viską atlikti, esu nuodėminga, todėl mane mylėdamas Dievas valo per kančią ir skausmą-toks apsivalymo dėsnis, nes Jis mus atpirko savo kančia ir krauju.
3. Kiekvieną nesėkmę ir kančią jungiu su Kristaus kančia ant kryžiaus už sielų atsivertimą. Mano supratimu, kančią sukelia velnias kiek tai jam leidžia Dievas, kad mus apvalytų, todėl nenoriu piktam tarnauti, o jo ginklą naudoju sielų išganymui, kad gaučiau naudą.
4. Prašau Dievo Tėvo, Jėzaus Kristaus, Šv. Dvasios, M. Marijos, Archangelų ir angelų bei visų šventųjų pagalbos toje situacijoje padėti išgyventi, kantrybės ištverti.
5. Suprantu-Dangaus laimė ir pragaro kančia yra tik mano sieloje, todėl kuriu joje dangų malda, pasninku, gerais darbais, Komunija ir t.t.
6. Stengiuosi nepykti ant to, kuris buvo mano kančios priežastimi, suvokiu-jam taip pat nėra gerai, gal ir sunkiau, suvokiu- Dievas per jį ir situaciją teikia galimybę pasitaisyti-tai dovana man. Stengiuosi ugdyti savo širdyje meilę visiems pradėdama nuo pačių artimųjų kalbėdamasi, bendraudama, kuo galėdama padėdama, nes suvokiu, kad tik nešdama džiaugsmą kitam, auginu meilę savyje kaip sodo vaisius.
7. Žinau - Dievas padės man išgyventi, suteiks stiprybės, todėl man nereikia raminamųjų vaistų, Jis teikia stiprybės ir jos semiuosi per Šv. Mišias, Komuniją, Jis apsigyvena manyje, Jis už mane numirė, atpirko ir išlaisvino iš blogio ir ką gali tuomet piktasis?
8. Suvokiu-ką man gali padėti kiti tokie pat vargani žmonės, jiems neduota suprasti, kaip aš jaučiuosi, kas vyksta mano širdyje, kaip aš jaučiuosi- žino tik vienas Dievas. Žinau, patiems artimiesiems tikrai rūpiu, jie nori man padėti, išgyvena, neatmetu jų pagalbos, bet viską žino, supranta tobulai tik Jis – Visagalis, Jis mato, žino ir neduoda didesnio kryželio nei galiu panešti, todėl pirmiausia kreipiuosi į Jį, nes Jo galia begalinė.
9. Savo išgyvenimais, skausmu pasidalinu su artimaisiais man žmonėmis , sužinau jų nuomonę, gaunu paguodos žodžius, palaikymą, išpažįstu per išpažintį ir skausmas tampa padalintas, ne vien mano.
10. Nelaukiu per didelio džiaugsmo, nes jis tarsi paguodos prizas prieš būsimą nesėkmę ar skausmą
11. Meldžiuosi už save ir tuos žmones, kurie įvelti į situaciją, dažniausiai kalbu Rožinį.
12. Nebijau nieko, ką gali žmonės ar dvasios man padaryti, jeigu mane globoja Dievas. Jam atiduodu savo gyvenimą ir mirtį ir Jis tampa mano gyvenimo Viešpačiu, aš tuo tikiu ir tiesiog pasitikiu. Kas gali geriau apsaugoti?
13. Nešioju ant kaklo kryželį, kaip Dievui priklausymo ženklą, velnias bėga nuo kryžiaus.
14. Išminties ir paguodos semiuosi iš Šv. Rašto, ypač patinka Išminties knyga.
15. Niekada neklausau kitų nuomonės, kad Dievo nėra, nes jie tokie pat neišmanėliai, kaip ir aš. Aš Jį jaučiu, Jis kalba man į mintis, Jis man daro stebuklus ir kodėl turėčiau netikėti kaip daro kiti, juk aš nesu sau priešas, noriu gero, todėl man gali kalbėti kiti kas ką nori, jie nežino kas man geriausia, tik Dievas, todėl savąjį gyvenimą atiduodu Jam ir prašau Jo vedimo.
16. Suvokiu- nesėkmė nebūna tik šiaip sau, joje ieškau prasmės ir šaknų, kodėl taip ir kas vyksta. Gaunu daug įžvalgų ir supratimo per ją ir už jas dėkoju Dievui, nes kitaip nebūčiau supratusi, jei taip nebūtų nutikę, nebūčiau įgijusi tos išminties, suvokimo, supratimo ir tai labai liečia jausmus, jaučiu paguodą.
17. Tik vieno bijau - per ją atnešti, sukelti skausmą kitiems, ypač artimiesiems, ir kai kitam padedu išgyventi skausmą, nesėkmę, kančią, jaučiu didžiulį pasitenkinimą.
18. Kad kūnas pasišventintų, geriu po lašelį Švęsto vandens (velnias nuo jo bėga).

Visuomet prašau Jėzaus eiti į kiekvieną situaciją (darbą, reikalus ir t. t.) ją sutvarkyti pagal savo valią, jeigu reikia, perkeisti