Kiekvieno žmogaus gyvenimas susideda iš sėkmės ir nesėkmės, laimės ir nelaimės, pasitenkinimo, liūdesio ir skausmo-toks gyvenimo dėsnis. Ką aš darau, kai ateina streso, liūdesio, nesėkmių ir skausmo akimirkos?
- Žinau-išgyvenk, pralauk, išlauk tą laiką (1,2,3 dienas) – praeis.
- Žinau, nesu tobula, todėl neturiu būti visur geriausia ir tobulai viską atlikti, esu nuodėminga, todėl mane mylėdamas Dievas valo per kančią ir skausmą-toks apsivalymo dėsnis, nes Jis mus atpirko savo kančia ir krauju.
- Kiekvieną nesėkmę ir kančią jungiu su Kristaus kančia ant kryžiaus už sielų atsivertimą. Mano supratimu, kančią sukelia velnias kiek tai jam leidžia Dievas, kad mus apvalytų, todėl nenoriu piktam tarnauti, o jo ginklą naudoju sielų išganymui, kad gaučiau naudą.
- Prašau Dievo Tėvo, Jėzaus Kristaus, Šv. Dvasios, M. Marijos, Archangelų ir angelų bei visų šventųjų pagalbos toje situacijoje padėti išgyventi, kantrybės ištverti.
- Suprantu-Dangaus laimė ir pragaro kančia yra tik mano sieloje, todėl kuriu joje dangų malda, pasninku, gerais darbais, Komunija ir t.t.
- Stengiuosi nepykti ant to, kuris buvo mano kančios priežastimi, suvokiu-jam taip pat nėra gerai, gal ir sunkiau, suvokiu- Dievas per jį ir situaciją teikia galimybę pasitaisyti-tai dovana man. Stengiuosi ugdyti savo širdyje meilę visiems pradėdama nuo pačių artimųjų kalbėdamasi, bendraudama, kuo galėdama padėdama, nes suvokiu, kad tik nešdama džiaugsmą kitam, auginu meilę savyje kaip sodo vaisius.
- Žinau - Dievas padės man išgyventi, suteiks stiprybės, todėl man nereikia raminamųjų vaistų, Jis teikia stiprybės ir jos semiuosi per Šv. Mišias, Komuniją, Jis apsigyvena manyje, Jis už mane numirė, atpirko ir išlaisvino iš blogio ir ką gali tuomet piktasis?
- Suvokiu-ką man gali padėti kiti tokie pat vargani žmonės, jiems neduota suprasti, kaip aš jaučiuosi, kas vyksta mano širdyje, kaip aš jaučiuosi- žino tik vienas Dievas. Žinau, patiems artimiesiems tikrai rūpiu, jie nori man padėti, išgyvena, neatmetu jų pagalbos, bet viską žino, supranta tobulai tik Jis – Visagalis, Jis mato, žino ir neduoda didesnio kryželio nei galiu panešti, todėl pirmiausia kreipiuosi į Jį, nes Jo galia begalinė.
- Savo išgyvenimais, skausmu pasidalinu su artimaisiais man žmonėmis , sužinau jų nuomonę, gaunu paguodos žodžius, palaikymą, išpažįstu per išpažintį ir skausmas tampa padalintas, ne vien mano.
- Nelaukiu per didelio džiaugsmo, nes jis tarsi paguodos prizas prieš būsimą nesėkmę ar skausmą
- Meldžiuosi už save ir tuos žmones, kurie įvelti į situaciją, dažniausiai kalbu Rožinį.
- Nebijau nieko, ką gali žmonės ar dvasios man padaryti, jeigu mane globoja Dievas. Jam atiduodu savo gyvenimą ir mirtį ir Jis tampa mano gyvenimo Viešpačiu, aš tuo tikiu ir tiesiog pasitikiu. Kas gali geriau apsaugoti?
- Nešioju ant kaklo kryželį, kaip Dievui priklausymo ženklą, velnias bėga nuo kryžiaus.
- Išminties ir paguodos semiuosi iš Šv. Rašto, ypač patinka Išminties knyga.
- Niekada neklausau kitų nuomonės, kad Dievo nėra, nes jie tokie pat neišmanėliai, kaip ir aš. Aš Jį jaučiu, Jis kalba man į mintis, Jis man daro stebuklus ir kodėl turėčiau netikėti kaip daro kiti, juk aš nesu sau priešas, noriu gero, todėl man gali kalbėti kiti kas ką nori, jie nežino kas man geriausia, tik Dievas, todėl savąjį gyvenimą atiduodu Jam ir prašau Jo vedimo.
- Suvokiu- nesėkmė nebūna tik šiaip sau, joje ieškau prasmės ir šaknų, kodėl taip ir kas vyksta. Gaunu daug įžvalgų ir supratimo per ją ir už jas dėkoju Dievui, nes kitaip nebūčiau supratusi, jei taip nebūtų nutikę, nebūčiau įgijusi tos išminties, suvokimo, supratimo ir tai labai liečia jausmus, jaučiu paguodą.
- Tik vieno bijau - per ją atnešti, sukelti skausmą kitiems, ypač artimiesiems, ir kai kitam padedu išgyventi skausmą, nesėkmę, kančią, jaučiu didžiulį pasitenkinimą.
- Kad kūnas pasišventintų, geriu po lašelį Švęsto vandens (velnias nuo jo bėga).
