gegužės 10, 2013

Dievo meilės man sekmadienis


 Tai būtų galima pavadinti dar ir "Dievo meilė ne tiesiai į delną paduodama"... O nutiko štai taip. 

Vieną saulėtą ir neįprastai mūsų lietuviškiems pavasariams šiltą sekmadienio rytą išsiruošėme į Šiluvą. Tam, kad padėkotume Dievui ir Mergelei Marijai už teikiamas mums malones, už jų globą ir rūpestį. Jaučiau didžiulį dėkingumą savo viduje, nuoširdžiai meldžiausi „Ligonių sveikatos koplyčioje“ prie Dievo Motinos statulos, dėkodama už buvusių ligų išgydymą.Grįžau namo be galo pakylėta ir ypač gerai nusiteikusi.

Dar tos pačios dienos vakarą skubėdama suklupau. Kaip paaiškėjo vėliau - buvo pažeisti kojos raiščiai. Mąsčiau, kas nutiko ir kodėl? Ne iš karto supratau, kodėl man buvo Dievo suteiktas dar vienas skausmas. Tik po keleto dienų, melsdamasi ir susiklosčius tam tikroms gyvenimo aplinkybėms suvokiau, jog tokiu būdu Dievas parodė man savo meilę, veikė gydydamas, rūpindamasis manimi. Kad tai padarytų, Dievas turėjo leisti man susižeisti...

Dažnai suklupdavau ant tos kojos, kryptelėjusį sąnarį skaudėdavo, tačiau praeidavo ir nekreipiau į šį negalavimą jokio didesnio dėmesio. Nusipirkus žieminius batus ir jusdama skausmą, pamaniau, kad tai batai su defektu. Tačiau, kad privalau profilaktiškai pasitikrinti, ar koja sveika, net nepagalvojau.

Dabar, kai dėl paskutinės sekmadienio traumos buvo padaryta rentgeno nuotrauka, gydytojas pasakė, kad egzistuoja pakitimai, kuriuos būtina nedelsiant gydyti, antraip gali būti per vėlu, procesas taps negrįžtamas...

Gali pasirodyti keista, tačiau Dievo meilė mums ir Jo rūpestis dažnai prasilenkia su žmogiška logika ir protu. Tai žmogus turėjo suprasti jau tuomet, kai Tėvas paaukojo Sūnų tam, kad išgelbėtų žmoniją. o mes vis dairomės, kada Dievo malonė pasirodys lėkštėje, spintoje, piniginėje, kieme, kaimynų veiduose ar kitoje materijoje...

Ačiū Dievui ir Mergelei Marijai už rūpestį manimi, už meilę. Tokia yra mūsų Dangiškoji Motina - mylinti, švelni, guodžianti ir vedanti link Kristaus, link išganymo ir sklidino gyvybės šaltinio. Ir į Šiluvą Ji mane pasikvietė tam, kad išgydytų, kad dar kartą būtų pašlovintas Viešpats. 


Įrašo autorė - Irena.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Dėkojame už mandagų komentarą ir laiką praleistą mūsų dienoraštyje.