gegužės 22, 2013

Kantrybės mokykla




Šiandien mokausi kantrybės mokykloje. Kokios sunkios pamokos, o ypač praktinės užduotys. Teorinė pamoka atrodo gerai išmokta iš Šventojo Rašto, šventųjų gyvenimų pavyzdžių, kitų asmenų gyvenimų. 

Ne kartą esu puolama, ne kartą tenka išklausyti priekaištus, pykčius dėl bendradarbių, pažįstamų, mano pačios poelgių, jų netobulumo, kad jiems tarsi viskas galima. Jaučiuosi kalta, kad nepriverčiu, negaliu sustabdyti, kažko pakeisti. Prisimenu išmoktą teorinę kantrybės pamoką: nutyliu, sukandu dantis, nepasakau aštraus žodžio, bet širdyje viskas „verda“, nes žinau pašnekovo netobulumus, klaidas. 

Praeina valanda, kita, diena - viskas aprimsta ir džiugu dėl savo elgesio, jaučiuosi rami. Tačiau būna situacijų ir nelieka nuolankumo, dingsta išmokta teorija: nenutyliu, nesusivaldau ko nors aštraus nepasakiusi, kaip aš mąstau, jaučiuosi. Suprantu, pašnekovui nėra malonu, juk jis tikisi užuojautos, pritarimo, patvirtinimo, nes jam svarbiausia jo jausmai. Suvokiu: svarbu tai, kaip tą pasakau. Nelieka švelnumo, ramybės, nuolankumo ir išmoktos teorijos. 

Lieka malda.

Viešpatie,
Tavo delnuos - mano likimas.
Meilės keliuos siela nurimus.
Ieškau kantrybės Tavo laukuos,
Šviesos minčiai užgimus.


Įrašo autorė - Irena.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Dėkojame už mandagų komentarą ir laiką praleistą mūsų dienoraštyje.