lapkričio 04, 2013

Mirties prasmę ir reikšmę apmąstant


Vėlinės man primena ne tik mūsų išėjusius brangius žmones, bet ir tai, kad mes laikini šioje žemėje, nežiūrint amžiaus ir padėties. Ateis diena, kai kiekvienam iš mūsų reikės papildyti mirusiųjų gretas. 

Šiandien susimąstau - ar aš bijau jos - mirties? Ką man reiškia asmeninė mirtis? Ar aš tam pasiruošusi? Manau, apie tai mąsto ir kiti. 

Kai kas,  bandydamas  padrąsinti save, sugalvojo "heloviną". Kiti - veja plaukiančias apie mirtį mintis. Tačiau problema, t.y. mirtis lieka neišvengiama ir nuolat artėjanti.

Buvo laikas – ir aš bijojau, šiandien – ne. Laikas bėga ir atneša naujus vandenis ir naują supratimą. Suprantu - tai svarbus momentas ir reikia jam pasiruošti.  Kad mirtis nebūtų netikėta,  kad neužkluptų netyčia - būtina apmąstyti ją, bandyti suvokti, kas laukia, ką ji reiškia. 

Klausiu sielos ir plaukia mintys:

 Nereikia paverst helovinu dienos.
 Nereikia atitraukti savo sielos nuo išėjimo valandos.
Reikia apmąstyti kelius, takelius savo sielos.
Ką Dievas pasakys, kai ji Jo akivaizdon stos.
Nereikia bėgti nuo minties šitos, geriau sustoti,
  Ne kartą apžvelgti kelius savo sielos.
Nereikia bijoti mirties savos.
Reikia Dievą tikėti, ieškoti Jo šviesos ir pagalbos šventos.
Helovinas neapsaugos nuo mirties savos.
Helovinas nesuteiks jums drąsos.
Reikia ieškoti Jėzaus ir Marijos rankos šventos,
Įsikibus į jas, keliauti pas Juos.
Nereikia bijoti mirties savos.

Reikia tikėti Dievo gailestingumu ir nemirtingumu sielos.


Įrašo autorė - Irena.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Dėkojame už mandagų komentarą ir laiką praleistą mūsų dienoraštyje.