vasario 06, 2014

Gėrio ir blogio kova


Prieš keletą dienų staiga, netikėtai iš ramybės oazės buvau išmesta į dykumą. Užpuolė pykčio, susierzinimo, kritikos, neapykantos, teisimo, apkalbų, vertinimo piktosios dvasios.
 
Prieš 3 dienas buvau išpažinties. Išmečiau iš savo širdies panašias dvasias, kurios nerado geresnės vietos, šiltai įsitaisiusios gyveno manyje ir nusprendė sugrįžti.
 
Puolimas buvo stiprus. Dykuma svilino savo kaitra, kaip pragaras. Įkyriai lindo blogos mintys, noras kam nors išsakyti, išlieti pyktį, nuteisti, apkaltinti. Mano vidus grūmėsi. Blogai miegojau. Išvardintos dvasios buvo šalia, lindo, brovėsi į širdį.
 
Prisiminiau Jėzaus gundymą dykumoje. Pradėjau šauktis Viešpaties pagalbos, klausti, prašyti supratimo, suvokimo Dvasios. Jos netruko ateiti. Supratau - esu išvesta į dykumą, turiu grumtis su piktuoju. Kas ką įveiks. Ar aš pyksiu, keiksiu, smerksiu, teisiu, apkalbėsiu? Tuomet atidarysiu širdies duris ir įsileisiu tas dvasias. Nusprendžiau - man reikalinga Dievo pagalba. Aš kartu su Jėzumi.
 
Prisiglaudžiau prie Jo širdies, išsakiau, kas man negerai, nutilau savyje, atleidau ir palaiminau tuos žmones, per kuriuos buvau išmesta į dykumą ir patyriau didžiulį gundymą.
Po maldos viskas nurimo. Grįžau į ramybės oazę. Kova laimėta. Šiandien jie vietos manyje negavo, mano širdis buvo atidaryta Viešpačiui. Tai buvo Jėzaus ir piktojo kova.
 
 
 
Įrašo autorė Irena.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Dėkojame už mandagų komentarą ir laiką praleistą mūsų dienoraštyje.