DĖKOJIMAS

 

Dėkoju Tau, Visatos Kūrėjau, kad labai daug kartų man padėjai, palaikei mane, gelbėjai mane, džiuginai mane, saugojai mane, įkvėpei mane, gydei mane.

Ačiū Tau, kad esi visada su manimi.

Ačiū Tau už tai, kad suteikei jėgų išpildyti Tavo įsakymus, daryti gerus darbus ir melstis.

Dėkoju Tau už pagalbą, kurią man suteikei, net tada, kai aš nesupratau, kad privalau pasakyti „Ačiū“

Ačiū už gerumą, kuriuo mane apdovanoji kiekvieną dieną.

Ačiū Tau už kiekvieną įkvėpimą.

Dėkoju Tau netgi už tai ko neturiu.

Ačiū už tai, kad man kartais būna sunku.

Ačiū už tai, kad man kartais būna liūdna, nors aš ne visada suprantu, kad tai mano labui.

Savo sielos gilumoje aš suprantu, kad viskas, kas yra iš Tavęs-tai geriausia dėl manęs ir atsiųsta tai man.

Dėkoju Tau už sunkumus, kuriuos Tu man siunti, nes tik išgyvenus sunkumus, aš galiu įvertinti tai, kas gera.

Tik tai, kurie buvo patyrę tamsą, gali įvertinti šviesą.

Ačiū už gražų gyvenimą, kurį Tu man davei.

Dėkoju Tau už nereikšmingas smulkmenas, kurias aš turiu, nes tai Tu man davei.

Ačiū už tai, kad pastoviai išgirsti mano maldas.

Visatos kūrėjau iš visos širdies prašau:

atleisk man, jei aš kada nors neįvertinau tai, ką Tu man davei ir vietoj dėkingumo tik skundžiausi.

Aš- Žemės dulkė, o Tu – visas pasaulis.

Niekada nenutolk nuo manęs

Neregimasis Jono Pauliaus II vienuolynas

 Dalinuosi tuo, ką perskaičiau ir kas labai palietė.

Kenčiantys žmonės yra kviečiami vienytis savo kentėjimais su kenčiančiu Jėzumi. Atsiliepdami į šį ypatingą pašaukimą jie priima Dievo malonę jos nešvaistydami ir tapdami palaiminimu sau ir kitiems.

Regėjimas

2005 m. balandžio 8-oji, Jono Pauliaus II laidotuvių diena, Prancūzija. Nedidelis kambarys tapo koplyčia. Šventąją valandą, kurią buvo meldžiamasi prieš Švč. Sakramentą, Martijalis Kodiu, pasaulietis diakonas, tarnaujantis ligoniams, vaizduotėje pamatė regėjimą. Po to malda paaiškino gilią jo prasmę. Martijalis matė kryžių, kurio skersinė sija simbolizavo laikinąjį gyvenimą, o vertikalioji sija – kelią į dangų, kuris numatytas Bažnyčiai. Ant skersinės sijos stovėjo didžiulė minia žmonių, balansuojančių tarp gėrio ir blogio. Šie žmonės negalėtų išlaikyti pusiausvyros ir būtų įstumti į prarają, jei šios sijos neremtų dvi kolonos ir Šv. Petro bazilikos skliautas, simbolizuojantis Kristaus Sužadėtinę Bažnyčią. Kolona, remianti laikinojo gyvenimo siją kairėje pusėje, reiškė šių laikų kankinius mažus vaikelius, įskaitant abortų aukas. Kolona dešinėje pusėje – tai ligoniai, neįgalieji, kaliniai. Abi kolonos yra Marijos rankose. Ji yra Visatos ir visuomenės atstumtųjų bei silpniausių jos narių, prašančių visus išgelbėti, Karalienė. Pripažintas Bažnyčios vadovybės, šis regėjimas tapo Neregimojo Jono Pauliaus II vienuolyno idėja.

Neregimojo vienuolyno misija

Šiuolaikiniam pasauliui, kuris labai bijo kančios, šis didžiulis darbas, kylantis iš Gerosios Naujienos, naujai atskleidžia gilią teigiamą kiekvieno žmogaus ir visos žmonijos kančios prasmę: „Per kančią laimėdamas Atpirkimą, Kristus kartu išaukštino žmogiškąją kančią pakeldamas ją į Atpirkimo lygmenį“ (Jonas Paulius Salvifici doloris, 19). „Kristus įvykdė Atpirkimą pilnutinai ir galutinai, tačiau tuo pat metu Kristus jo neuždarė: išganingoje kančioje, kuria buvo atpirktas pasaulis, Kristus nuo pradžių atsivėrė ir nuolat atsiveria kiekvienai žmogiškajai kančiai“.

Pasauliui reikia priminti šią tiesą. Būtent tie, kuriuos pasaulis laiko nenaudingais ir beverčiais, palaiko jo egzistavimą.

​Atrodo, atperkamosios Kristaus kančios pačią esmę sudaro tai, kad ji turi būti nepaliaujamai papildoma. (…) Tačiau Atpirkimas, nors ir iki galo atliktas per Kristaus kančią, ypatingu būdu tęsiasi ir rutuliojasi žmonijos istorijoje. Jis auga kaip Kristaus Kūnas, Bažnyčia, ir šioje dimensijoje kiekviena žmogiškoji kančia dėl meilės vienybės su Kristumi papildo Kristaus kančią. Ji papildo šią kančią taip, kaip Bažnyčia papildo atperkamąjį Kristaus darbą“ (SD, 24).

Gyvosios ostijos

Neregimajam vienuolynui priklauso tie, kurie kenčia fizines arba dvasines kančias: ligoniai, neįgalieji, įkalintieji, visuomenės atstumtieji ir nepriimtieji. Visi, kurie priėmė Kristaus kvietimą, dėl Jo begalinio gailestingumo trokšta bendradarbiauti su Juo, gelbstint pasaulį. Būdamos tarp keturių ligoninės, slaugos namų ir kalėjimo sienų, šios sielos pasiaukodamos vienijasi su tais, kurie gyvena vienuolinį gyvenimą įvairiose viso pasaulio kongregacijose. Svarbiausia, jos gyvena vienybėje su Kristaus auka ir Jo Motina Marija. Visiškai save patikėdamos Jėzui, aukodamos Jam savo maldas ir kentėjimus, jos tampa gyvosiomis ostijomis. „Uždaryti tarp keturių sienų, jie aukojasi kaip per nuolatines šv. Mišias. Taigi jų kančia tampa Golgota, kurioje Kristus atnaujina savo auką per kentėjimus“ (Martijalis Kodiu).

„Kiekviena žmogiškoji kančia dėl meilės vienybės su Kristumi papildo Kristaus kančią. Ji papildo šią kančią taip, kaip Bažnyčia papildo atperkamąjį Kristaus darbą“ (šv. Jonas Paulius II)

Dalyvaudami Kristaus kunigiškoje, pranašiškoje ir karališkoje misijoje, jie tampa Dievo malonės kanalais pasauliui, Neregimojo tarpininkais, kurie atveria žmonių širdis Dievui. Nors Kristus numirė už mus ir siūlo kiekvienam išganymą, nors Jis ėjo iki kryžiaus beprotybės iš meilės mums, Jis gerbia mūsų laisvę. Kristus negelbsti mūsų, jei su tuo nesutinkame. Turime norėti priimti mums siūlomą išgelbėjimą. Tačiau labai daug tokių, kurie jo nepriima.

Tiesa dalinių tiesų pasaulyje

Pasauliui reikia priminti šią tiesą. Būtent tie, kuriuos pasaulis laiko nenaudingais ir beverčiais, palaiko jo egzistavimą. Silpniausi jo nariai – neįgalieji, kenčiantieji, seni žmonės, kaliniai yra nepaprastai kilnūs, nes yra pašaukti jungtis su Kristaus kentėjimais, tai reiškia atiduoti savo gyvenimą kitiems.

Jonas Paulius II nuolat skelbė šią tiesą savo mokymuose ir paliudijo ją savo gyvenimu. Jis priminė pasauliui: „Negalima pakęsti, kai seni žmonės išstumiami iš visuomenės gyvenimo ar tiesiog atmetami“. Šis popiežius priminė apie jų gyvenimo vertingumą ir svarų indėlį į kartų dialogą, neįkainojamą įnašą skelbiant Gyvybės Evangeliją, gausų patyrimų ir išminties lobyną bei unikalų vaidmenį liudijant meilę ir viltį jaunesnėms kartoms (Evangelium vitae, 94).

Be to, Jonas Paulius II iškėlė į šviesą nepakeičiamą neįgaliųjų vaidmenį, kurį palaidojo šiuolaikinis hedonizmas: „Žmogui invalido vežimėlyje reikia tiek pat žmoniškumo, kaip ir inžinieriui, statančiam tiltą… Kančią patiriantis žmogus yra ne tik naudingas kitiems, bet ir atlieka ypatingą tarnystę“. Jonas Paulius II visuose, kurie kenčia, įžvelgė Bažnyčios ir visos žmonijos stiprybės šaltinį. Jis priminė ne tik pasauliui, bet ir kenčiantiesiems, kad jie turi atlikti savo misiją: „Viešpats kreipiasi visus ir kiekvieną: ligoniai irgi pasiųsti dirbti vynuogyne. Našta, slegianti kūną ir atimanti dvasios giedrumą, jokiu būdu negali atleisti nuo to darbo, ji šaukia sergančius veikliai patirti žmogaus ir krikščionio pašaukimą bei dalyvauti Dievo karalystės augime nauju, dar vertingesniu būdu“ (Christifideles laici, 53). „Nemanykite, kad jūsų trapumo ir ligų aukojimas neduoda jums jokios naudos. Tai yra lemiami momentai, kurie gali duoti daug vaisių jūsų brangiesiems ir visiems kitiems“.

Palaiminta kančia

Neregimasis vienuolynas padeda sieloms į savo kentėjimus žvelgti kaip į Dievo malonės ir palaiminimų laiką, jei tik jos paaukoja tai kokia nors intencija. Tokiu būdu daug žmonių atranda gyvenimo prasmę ir džiaugsmą. Taip nutiko ir 86-erių metų Marcelei, kuri buvo pirmoji patikėjusi save Jėzui Kristui Neregimajame Jono Pauliaus II vienuolyne. Marcelė buvo visiškai išsekusi. Kažkada ji dirbo gydytoja, gyveno aktyvų dvasinį gyvenimą ir rūpinosi senyvo amžiaus žmonėmis. Dabar ji jautėsi visiškai nenaudinga, vieniša ir apleista. Marcelė meldė Dievą vienintelio dalyko kad kuo greičiau numirtų. Lankantis diakonui Martijaliui, ji buvo nusivylusi gyvenimu. Be paliovos verkė, o jis, nežinodamas, ką sakyti, sutriko. Jis paragino Marcelę aukoti savo kentėjimus kenčiančiam Kristui ir taip vienytis su Jo kančia, tampant gyvąja auka. Kai jis kitą kartą atėjo pas Marcelę, ji švietė iš džiaugsmo ir štai ką pasakė: „Pagaliau aš supratau. Daugiau neverksiu ir neprašysiu Dievo pasiimti mane iš šio pasaulio. Aš laiminga, kad esu čia tokios būklės, kokios esu. Būdama gydytoja, aš paskyriau visą savo gyvenimą gydyti fizinėms ligoms. Bet dabar, savo negalios dėka, tapau sielos ligų gydytoja. Aš darau tai vienybėje su Nukryžiuotu Jėzumi čia, šitame kambaryje, kuriame pasiliksiu iki gyvenimo pabaigos“.

Kaliniai

Pamąstykime apie dešiniąją Neregimojo vienuolyno koloną, kuri simbolizuoja kenčiančiuosius, ligonius, neįgaliuosius ir kalinius. Jiems apribotos laisvės laikotarpis taip pat gali tapti didelės malonės laiku, skirtu susitikti su gailestinguoju Kristumi, kuris, kaip ir Tėvas, laukia savo palaidūno sūnaus. Kreipdamasis į kalinius Lione (Prancūzijoje), popiežius Jonas Paulius II metė jiems iššūkį palikti savo beviltišką padėtį ir paaukoti savo kentėjimus: „Žvelkite į Nukryžiuotąjį, kuris buvo pasmerktas dėl mūsų išgelbėjimo, nors nėra padaręs nieko blogo. Žvelkite į Jo meilę ir kantrybę, gerkite iš Jo Prisikėlimo versmės. Atiduokite Jam visa, ką esate patyrę, nes tai per sunku jums pakelti vieniems. Viską paaukokite maldoje už savo brangiuosius ir save pačius“. Kristus, nugalintis žmogaus vargus ir nuodėmes, visus kalinius kviečia į bendrystę su Juo. Per sakramentus Jis atskleidžia savo pašventinančią meilę, kuri išlaisvina sielas iš visų pančių, grąžina joms prarastą orumą ir siunčia gelbėti kitų sielų. Viešpats labai pasitiki šiomis sielomis. Priimdamos Jo kvietimą, jos gali atsiprašyti už savo ir kitų nuodėmes.

Vaikų paaukotos aukos

Kitą laikinojo gyvenimo sijos pusę Martijalio regėjime remia kairioji Neregimojo vienuolyno kolona. Tai jauni kankiniai, motinų įsčiose ir ankstyvame amžiuje mirę vaikai, abortų aukos. Jie yra tarsi maži rakteliai, atrakinantys savo tėvų širdis Dievo meilei. Neretai jie išmeldžia savo tėvų atsivertimą. Taip nutiko ir diakonui Martijaliui, kuris atsivertė po didelės tragedijos šeimoje – jo sūnėno mirties.

Negimusių kūdikių auka gali padėti tėvams susitaikyti su Dievu, išlaisvinančiu juos nuo prisirišimo prie kaltės už tai, kad pasirinko abortą, ir grąžinančiu širdims ramybę.

„Ypač jūsų, kurie esate silpni, prašome, kad taptumėte Bažnyčios ir žmonijos stiprybės šaltiniu. Tegul baisioje gėrio ir blogio jėgų kovoje, kurią matome šiandieniame pasaulyje, jūsų kančia, suvienyta su Kristaus Kryžiumi, bus pergalinga!“ (Šv. Jonas Paulius II)

Viena moteris, augusi katalikiškoje šeimoje, pastojo ne santuokoje. Bijodama gėdos, kurią užtrauks savo šeimai, ji nusprendė pasidaryti abortą, kuris labai paveikė jos fizinę, psichologinę ir dvasinę būklę. Nors ši moteris priėmė Atgailos sakramentą, vis dėlto daugybę metų negalėjo sau atleisti už šį veiksmą, atskyrusį ją nuo Dievo ir žmonių meilės. Vieną naktį Viešpats atsiuntė jai sapną, kuri ji apibūdino tokiais žodžiais: „Viešpats sapne parodė mano pirmagimį. Gražuolis mano berniukas sakė: „Mamyte, ateik, mamyte, ateik“. Tai išlaisvino mane nuo kaltintojo gniaužtų ir geluonies. Tik tada padedant Dievui ėmiau siekti to, kas atrodė neįmanoma – atleisti sau. Supratau, kad tai Dievo malonė, ir jaučiau Jo stiprybę. Nuo tada prasidėjo mano tikrasis atsivertimas. Nuolankiai galėjau visiškai sau atleisti, nes žinojau, kad Dievas gali išgydyti gilias mano žaizdas ir leisti subręsti šio skausmo vaisiams – atgailai ir meilei… Dabar aš dirbu su moterimis ir sutuoktiniais, kurie patiria panašių problemų“.

Tėvai, kenčiantys dėl vaiko netekties, taip pat turi vietą Neregimajame vienuolyne, kaip ir tie, kurie buvo sužaloti neteisingo sprendimo atimti kito gyvybę. Bažnyčios maldų dėka jie taip pat gali aukoti savo skausmą už pasaulio išgelbėjimą.

Pagalbininkai

Neregimajame Jono Pauliaus II vienuolyne sielos gali mylėti abipuse meile. Sergantys jo nariai būna patikimi kelionės draugų globai. Jie gyvena sakramentinį gyvenimą ir yra kunigo paskirti šiai užduočiai, kad būtų įkurtas Neregimasis vienuolynas parapijoje. Tokiai misijai pagalbininkai yra rengiami. Jų užduotis – stiprinti kenčiančių ir kalinių dvasią; drąsinti juos būti atkaklius; pranešti Neregimojo vienuolyno maldos intencijas, kurias įtraukiami Bažnyčios, vyskupijos ir parapijos reikalai; skaityti jiems (jei neskaito patys arba yra gilioje komoje) pasiaukojimo maldą; nuolat už juos melstis ir atnešti Eucharistiją tiems, kurie yra priimti į Neregimąjį vienuolyną (tais atvejais, kai dėl tam tikrų priežasčių to negali padaryti kunigas). Kelionės draugai yra ligonių misionieriai. užduotis drauge yra turėti sąrašą visų tos parapijos ligonių, kad ir kur jie būtų slaugos namuose, ligoninėse, kalėjimuose ar namuose. Kelionės draugai platina Jėzaus kvietimą aukoti savo kentėjimus ir taip įsitraukti į Jo išgelbėjimo darbą. Taip pat jie ruošia šiuos žmones asmeniniam pasiaukojimui Jėzui Kristui Neregimajame vienuolyne. Dažnai šie pagalbininkai lydi ligonius paskutinėmis žemiškosios gyvenimo kelionės akimirkomis. Ruošdami juos šventai numirti, su didele užuojauta ir taktu praneša apie tikrąją sveikatos būklę ir parengia juos priimti sakramentus. Šventieji sakramentai suteikia mirštančiajam tvirtumo ir proto ramybės, įgalina atkakliai ir ištvermingai save aukoti iki pat pabaigos. Šią akimirką, kuri lemia amžinąjį likimą, labai svarbu vengti klaidingų atsakymų, apgaunančių mirštantįjį, ir nedelsti drąsinti atlikti sakramentinę išpažintį, priimti šv. Komuniją ir Ligonio patepimą.

Kaip prisijungti prie Neregimojo vienuolyno?

Tie, kurie nori pasiaukoti Jėzui Neregimajame vienuolyne ir tapti jo dešiniosios kolonos dalimi (įskaitant ligonius, slaugomus dėl amžiaus, ligos ar negalios, ir kalinius), savo kentėjimuose turi palaikyti artimą ryšį su Jėzumi per sakramentinį gyvenimą. Dažnas šventųjų sakramentų priėmimas – tai kelias į ramybę, kurią Jėzus nori suteikti. Kol gali, žmogus yra raginamas priimti šv. Komuniją bent kartą per savaitę. Jis aukoja save kaip gyvąją ostiją, kalbėdamas Kenčiančiųjų pasiaukojimo maldą (ji yra kasdienė Neregimojo vienuolyno narių malda). Nors tai galima atlikti ir asmeniškai, rekomenduojama tam pasirinkti kokią nors oficialią iškilmę. Geriausia, kad pasiaukojantysis tai padaryti per šv. Mišias, kunigo aukojamas jo kambaryje. Svarbu, kad ateitų ir pagalbininkas bei kiti liudininkai. Jei ligonis negali kalbėti, šią maldą už jį turi kalbėti pagalbininkas. Šv. Mišių pabaigoje, po palaiminimo, pasiaukojimas įamžinamas nuotrauka, kuri įdedama pasiaukojusiųjų Jėzui Kristui per tarnystę Neregimajame vienuolyne į parapijos žurnalą.

Parapijos lobis

Pašaukimas į Neregimąjį vienuolyną yra didelis lobis tiems, kurie į jį įstojo ir drauge su Kristumi dalyvauja kaip tarpininkai atpirkimo misijoje, išmelsdami savo parapijai daugybę malonių. Į šį užtarimą jungiasi ir skaistykloje esančios sielos, kurioms gyvieji Neregimojo vienuolyno nariai prašo Dievo gailestingumo.

Vienuolyno nariai gali aukoti savo maldas ir kentėjimus, pavyzdžiui, už kokios nors parapijos jaunimą; už sakramentams vaikus ruošiančius katechetus; už evangelizacinį darbą parapijoje; už joje tarnaujančius kunigus; už pasiklydusias sielas; už krizę patiriančias šeimas. Jonas Paulius II pažymėjo: „Kristaus Kūne, kuris be perstojo gimsta iš Atpirkėjo kryžiaus, būtent persmelktas Kristaus aukos dvasia kentėjimas yra nepakeičiamas tarpininkas ir autorius tų gėrybių, kurios būtinos pasauliui išganyti“ (SD, 27). Diakonas Martijalis prašo Neregimojo vienuolyno užtarimo maldos už sužadėtinių pasiruošimą santuokai ir tėvų pasiruošimą vaiko krikštui. Pradėdamas apeigas, jis primena priėmusiems šį sakramentą, kad būtent šią akimirką yra žmonių, su didele meile aukojančių save už juos. Jis ragina aplankyti šiuos žmones ir jiems padėkoti. Tokiais paprastais būdais statome Neregimąjį vienuolyną ir meilės civilizaciją. Mes visi esame pašaukti tai daryti.

Žurnalo Mylėkite viens kitą atsakas

Kristus mums sako: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40). Kaip atpažįstame šiuos žodžius savo gyvenime? Galbūt šalia mūsų gyvena visų užmirštas kaimynas, maldaujantis Dievą mirties, nes nemato savo kančios prasmės. Būdami abejingi, praleidžiame progą padėti jam atsiversti. „Kaskart, kai taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte“ (Mt 25, 45). Būtent šiuos žodžius Kristus taria mums šiandien. O į jus, brangūs kenčiantieji, kreipiamės šventojo Jono Pauliaus II žodžiais: „Prašome pagalbos ir visų jūsų, kurie kenčiate. Ypač jūsų, kurie esate silpni, prašome, kad taptumėte Bažnyčios ir žmonijos stiprybės šaltiniu. Tegul baisioje gėrio ir blogio jėgų kovoje, kurią matome šiandieniame pasaulyje, jūsų kančia, suvienyta su Kristaus Kryžiumi, bus pergalinga!“ (SD, 31).

Kenčiančiųjų pasiaukojimo malda

Viešpatie Jėzau Kristau! Meile, užuojauta ir gailestingumu deganti Širdie!
Aš aukoju Tau save tokį(-ią), koks(-ia) esu.
Aukoju Tau visa, ką turiu, visą savo gyvenimą vienybėje su Neregimojo vienuolyno broliais ir seserimis.
Su meile aukoju Tau visus savo dabartinius ir būsimus kentėjimus.
Padėk man dar labiau Tave pamilti. Net jei mano liežuvis ir kūnas negalės Tau išreikšti šios meilės, tai mano širdis tai kartoja tiek kartų, kiek įkvėps mano krūtinė…
Padėk man nuolankiai priimti kiekvieną savo dabartinio gyvenimo akimirką tokią, kokia ji yra.
Tegul mano gyvenimas per jam iš meilės sakomą „taip“ būna sujungtas su gyvąja Tavo Širdies versme, užliejančia viso pasaulio šeimas.
Taip pat prašau, kad Tu savo malone remtum visus, kurie turi sunkią užduotį mane lankyti ir teikti pagalbą.
O tu, Mergele Marija, mūsų Motina, kuri esi su mumis per visas piligrimystės žemėje dienas, padėk man žengti per Amžinybės slenkstį, kad patirčiau širdies ramybę. Būk Dangaus Vartais visoms šeimoms, už kurias aukoju savo gyvenimą.
Amen.

Pagal Martijalio Kodiu knygą „Neregimasis Jono Pauliaus II vienuolynas” parengė Malgožata Rodomska

 

SOKULKOS EUCHARISTIJOS STEBUKLAS

 

Šiemet teko malonė nuvykti į Sokulką ir pagarbinti relikviją, dalinuosi, kas tai.

2016 m. balandžio 17d. Legnicos (Vakarų Lenkija) vyskupas patvirtino kraujuojančios Ostijos, turinčios „eucharistinio stebuklo pažymių“, garbinimą.

2013 metais per Kalėdas konsekruota Ostija nukrito ant grindų. Pakelta nuo žemės, ji buvo įdėta į indą su vandeniu, kad ištirptų. Ostija ne tik netirpo, bet ant jos atsirado raudonų dėmių. Tuometinis vietos vyskupas Stefanas Cichy sudarė komisiją šiam reiškiniui stebėti. 2014 m. vasario mėn. Ostijos dalelė buvo padėta ant korporalo ir išsiųsta į Nacionalinės Teismo Medicinos laboratoriją ištirti.

Kaip parodė histopatologinis tyrimas, Ostijos dalelę sudaro skersaruožio raumens audinys, „labai panašus į širdies raumens (miokardo) audinį, kuriame yra pakitimų, dažnai atsirandančių agonijos metu“. DNR analizė patvirtino, kad tai žmogaus miokardo dalelė.

Naujasis Legnicos vyskupas Zbigniewas Kiernikowskis pristatė šį faktą Tikėjimo doktrinos kongregacijai 2016 m. sausio mėn. Po kelių savaičių kongregacija pripažino stebuklą. 2016 m. balandžio mėnesį, remdamasis Romos rekomendacijomis, Lenkijos vyskupas paprašė, kad būtų paruošta tinkama vieta šios relikvijos garbinimui. „Tikiuosi, kad tai pagilins pamaldumą Eucharistijai ir turės didelį poveikį tiems, kurie ateis pagarbinti relikvijos“, – rašė vyskupas savo balandžio 10 d. pareiškime, kurio ištraukos buvo cituotos balandžio 19 d. dienraštyje „La Croix“.

Prancūzijos dienraštis taip pat pabrėžė, jog „tai, kad stebuklas įvyko Legnicoje, nėra atsitiktinumas“. Šis miestas buvo istorinio mūšio prieš mongolus 1241 m. vieta, mūšio, kuris, nepaisant Lenkijos pralaimėjimo, sustabdė okupantų niokojimą regione. Dvidešimtame amžiuje sovietai ten įsteigė svarbią Raudonosios Armijos įgulą, sudarytą vien iš Centrinės Azijos kareivių... Faktas, kad stebuklas įvyko būtent toje neogotikinėje bažnyčioje, irgi nėra atsitiktinis. Pastatyta kaip protestantų šventykla XX amžiaus pradžioje, ji komunistų buvo paversta arklide. Vėliau atstatyta, bet niekam nepriklausė iki 1972 m, kai tapo katalikų parapijine bažnyčia. Nuo 2002 m. ji yra vyskupijos šventovė, pašvęsta šv. Hiacintui, pirmajam Lenkijos dominikonui. Kaip pabrėžia „La Croix“: „Tai, be abejo, vienintelis atvejis Lenkijoje per pastaruosius penkiasdešimt metų, kai buvusi protestantų šventykla paversta katalikų bažnyčia.“                                                            Šv. Pijaus X kunigų brolija

 

                            

                                            Sokulkos Šv, Antano bažnyčia

Švčenčiausios Mergelės mazgų išrišėjos novena

 Šiuo sunkiu laiku noriu pasidalinti darviena galinga novena. 

Ši novena dar žinoma kaip novena, kuri sunaikina šėtono pinkles. Tai labai stipri ir Dievo Motinos išklausoma malda, ypač tais atvejais, kai viskas atrodo užblokuota, žmogiškai neišsprendžiama, kai nesimato problemų bei situacijų sprendimo.

Mergelės Marijos, kuri atriša mazgus paveikslas buvo nutapytas 1700m. ir buvo garbinamas Šv. Petro Am Perlach Augsburgo (Vokietija) bažnyčioje. Paveiksle vaizduojama Mergelė Marija apsirengusi raudonu drabužiu. Nors jos veido išraiška rami, ji yra susikoncentravusi į jai patikėtą užduotį – atrišti didelius ir mažus balto siūlo mazgus. Vieną to siūlo galą, pilną mazgų, laiko vienas angelas, o kitą, jau išnarpliotą iš mazgų, galą laiko kitas angelas.

Kas yra tie ,,mazgai“ ?

Tai įvairūs ir konkretūs šeimos, mokslo, darbo ar dvasiniai sunkumai. Tai problemos, kurių negalime išspręsti; tai užsiblokavusios ir sunkios situacijos, kurių sprendimo nematome. Tai šeimos kivirčų, tėvų su vaikais nesutarimo, pagarbos trūkumo, agresyvumo, neapykantos, neatleidimo mazgai. Tai pykčio, nesutarimų tarp sutuoktinių mazgai, ramybės ir džiaugsmo stokos šeimoje, nerimo, kančios, nevilties ir beviltiškumo mazgai. Šeimų griuvimo mazgai; skausmas sukeltas vaiko, kuris nutolo nuo Dievo; egzamino mazgas; alkoholizmo, mūsų bei tų, kuriuos mylime ydų ir silpnybių mazgai; kitų padarytų vidinių žaizdų mazgai; ligų, aborto, depresijos, nedarbo, baimių, nesantaikos, bankroto, įsiskolinimo, gyvenamosios vietos paieškos, liūdesio, įvairių priklausomybių, skausmo, skyrybų, finansinių rūpesčių, streso, vienatvės, netikėjimo, išdidumo, mūsų padarytų nuodėmių mazgai.

Vienas mazgas lygus vienai novenai

Viena novena atriša vieną mazgą. Šią noveną galite melstis kas kartą iš naujo, prašydami vieno kurio nors mazgo, apsunkinančio jūsų gyvenimą, atrišimo. Kiekvieno mazgo atrišimui meldžiamasi po vieną ištisą noveną.

Prašykite ir gausite

Ši novena yra nuolankus ir karštas atsakymas į Jėzaus žodžius : ,,Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta.“ (Mt 7,7). Novena į M. Mariją, kuri atriša mazgus, yra tikėjimo, atkaklumo ir apleistojo malda. Tai nuolankus beldimasis į dangaus vartus, prašant M. Marijos užtarimo prieš Dievą dėl mums ypatingai svarbios intencijos.

Pasitikėkite Dievo Motina

Jei esate kančioje ir sielvarte, patikėkite savo gyvenimo mazgus tai, kuri yra šalia Viešpaties ir atraskite noveną į Mergelę Mariją, kuri atriša mazgus, – daugybės malonių šaltinį. Didelė paguoda yra žinoti, kad ,,yra rankos, kurios gali atrišti mūsų mazgus“.

Kaip melstis šią noveną

1. Persižegnoti.
2. Melstis atgailos, gailesčio aktą ir gailėtis dėl savo nuodėmių. Keletas galimų gailesčio aktų:
a. ,,Prisipažįstu Visagaliam Dievui ir jums, broliai ir seserys, kad labai nusidėjau mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimais….“.
b. ,,Gailiuosi, mano Dieve, kad ne visada buvau ištikimas Tau, kad esu nusikaltęs Tavo meilei. Atleisk man, Viešpatie! Nuoširdžiai ryžtuosi taisytis. Jėzau, stiprink mane! Amen.“
c. ,,Gerasis Dieve, nuoširdžiai gailiuosi už tas nuodėmes, kuriomis Tave įžeidžiau ir kurios slegia mano sąžinę. Atleisk, kad dažnai vykdžiau pirmiausia savo, o ne Tavo valią. Padėk man išvengti blogio ir daugiau nebenusidėti. Žinau, jog Tu myli nepaisydamas mano silpnybių bei nuodėmių, todėl noriu grįžti pas Tave, gerasis Tėve. Suteik drąsos viską gerai išpažinti ir duok jėgų ištesėti visus gerus pasiryžimus. Amen.“
3. Melstis tris pirmuosius rožinio slėpinius.
4. Skaityti novenos dienos maldą.
5. Melstis likusius du rožinio slėpinius.
6. Užbaigti bendrąja novenos malda į M. Mariją, kuri atriša mazgus.

Pirmoji diena

Švenčiausioji Mergele Marija,
mano mylimiausioji Motina, tu, kuri atriši ,,mazgus“,
kurie slegia tavo vaikus,
ištiesk savo gailestingąsias rankas virš manęs.

Šiandien atiduodu tau šį ,,mazgą“ (įvardinti jį, jei įmanoma)
ir kiekvieną neigiamą pasekmę, kurią jis sukelia mano gyvenime.
Atiduodu tau šį ,,mazgą“, kuris mane kankina,
daro mane nelaimingu
ir neleidžia man susivienyti su tavimi ir tavo Sūnumi – Išganytoju Jėzumi.

Kreipiuosi į tave, Mergele Marija, kuri atriši mazgus,
nes pasitikiu tavimi ir žinau,
kad niekada neatstūmei nė vieno nusidėjusio savo vaiko,
kuris šaukėsi tavo pagalbos.

Tikiu, kad tu gali atrišti šį mazgą, nes Jėzus Tau viską dovanoja.
Tikiu, kad tu nori atrišti šį mazgą, nes esi mano Motina.
Žinau, kad tai padarysi, nes myli mane amžinąja meile.
Dėkoju tau, mano mylima Motina.

Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mane.

Kas ieško malonės, tas ją gaus iš Mergelės Marijos rankų.

Antroji diena

Marija, mylimiausioji Motina, visų malonių šaltini,

Šiandien mano širdis kyla į tave.
Prisipažįstu, kad esu nusidėjėlis, ir kad man reikia tavęs.
Dėl savo egoizmo, pagiežos, neapykantos, dosnumo ir nuolankumo stokos neišsaugojau tavo malonių.
Šiandien atsigręžiu į tave, Marija, kuri atriši mazgus,
kad savo Sūnaus Jėzaus išprašytum man tyrą, nuolankią ir pasitikėjimo pilną širdį.
Šią dieną gyvensiu šiomis dorybėmis.
Tau paaukosiu jas, kaip mano meilės ženklą Tau.

Tavo rankoms patikiu šį ,,mazgą“ (įvardinti jį, jei įmanoma),
nes jis man trukdo pamatyti Dievo garbę ir šlovę.
Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mane.

Marija paaukojo Dievui kiekvieną savo gyvenimo akimirką.

Trečioji diena

Motina Tarpininke, Dangaus Karaliene,

kurios rankose Karaliaus turtai,
atkreipk šiandien į mane savo gailestingąsias akis.
Į tavo šventąsias rankas atiduodu šį savo gyvenimo ,,mazgą“ (įvardinti jį, jei įmanoma)
ir visą neapykantą, pagiežą, kurią jis sukelia.

Dieve Tėve, prašau Tavęs atleisti man nuodėmes.
Padėk man dabar atleisti kiekvienam asmeniui,
kuris sąmoningai ar nesąmoningai sukėlė ar išprovokavo šį ,,mazgą“.
Šio apsisprendimo dėka tu galėsi jį atrišti.
Mano mylimoji Motina, priešais tave ir tavo Sūnaus Jėzaus Kristaus,
mano Išganytojo, kuris buvo labai įžeistas, ir kuris mokėjo atleisti, vardu,
dabar ir visiems laikams atleidžiu tiems asmenims (įvardinti) ir pats sau.

Marija, kuri atriši mazgus, dėkoju tau, nes atriši mano širdyje neapykantos ,,mazgą“
ir tą ,,mazgą“, kurį tau šiandien atiduodu. Amen.

Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mane.

Kas trokšta malonės, tesikreipia į Mergelę Mariją.

Ketvirtoji diena

Mano mylimoji Šventoji Motina,

tu, kuri dosni visiems, kurie tavęs ieško, pasigailėki manęs.
Atiduodu į tavo rankas šį ,,mazgą“ (įvardinti jį, jei įmanoma),
kuris vagia mano širdies ramybę, man trukdo būti laimingu.
Dėl jo mano siela yra paralyžiuota ir trukdo eiti link Viešpaties ir Jam tarnauti.
O mano Motina, atrišk šį mano gyvenimo ,,mazgą“ ir
prašyk Jėzaus, kad išgydytų mano paralyžiuotą tikėjimą,
kurį parklupdo šiame kelyje pasitaikantys akmenys.
Eik kartu su manimi, mano mylimoji Motina,
kad suprasčiau, jog šie akmenys iš tikrųjų yra mano draugai:
kad liaučiausi dėl jų murmėjęs ir išmokčiau be galo dėkoti
bei visuomet šypsotis, nes pasitikiu tavimi.

Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mane.

Marija yra saulė ir sušildo visą pasaulį.

Penktoji diena

Motina, kuri atriši mazgus,

kilni ir kupina užuojautos,
kreipiuosi šiandien į tave dar kartą patikėdamas šį ,,mazgą“ (įvardinti jį, jei įmanoma) į tavo rankas.
Prašau tavęs šventos išminties, kad
sugebėčiau Šv. Dvasios šviesoje atrišti šitą sunkumų krūvą.
Niekas nematė tavęs piktos,
priešingai, tavo žodžiai tokie meilūs, kad tavyje matosi Šv. Dvasios veikimas.
Išlaisvink mane iš kartėlio, iš pykčio ir neapykantos, kurią man sukėlė šis ,,mazgas“.
Mano mylimoji Motina,
suteik man savo meilumo ir savo išminties,
išmokyk mane mąstyti savo širdies tyloje taip,
kaip tu tai darei Sekminių dieną, ir užtark prieš Jėzų,
kad suteiktų šiame gyvenimo etape man Šventosios Dvasios.
Šventoji Dvasia, nuženki ant manęs!

Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mane.

Marija yra visagalė išprašyti malonių pas Dievą.

Šeštoji diena

Gailestingumo Karaliene,

tau atiduodu šį savo ,,mazgą“ (įvardinti jį, jei įmanoma)
ir prašau tavęs suteikti man kantrią širdį,
kol sulauksiu kolei tu atriši šį ,,mazgą“.

Mokyk mane trokšti Komunijos ir Išpažinties sakramento, įsiklausyti į tavo Sūnaus Žodį.
Jį pažinti, suprasti, tad pasiliki su manimi, Mergele Marija.
Paruošk mano širdį, kad galėčiau kartu su angelais švęsti malonę,
kurią tu man išprašysi.
Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mane.

Mergele Marija, tu esi graži ir jokios dėmės nesutepta.

Septintoji diena

Motina tyriausioji,

kreipiuosi šiandien į tave: maldauju tavęs,
atrišk šį mano gyvenimo ,,mazgą“ (įvardinti jį, jei įmanoma)
ir išlaisvink mane iš blogio įtakos.
Dievas tau suteikė didelę galią visiems demonams.
Šiandien aš išsižadu visų demonų ir visų ryšių, kuriuos turėjau su jais.
Išpažįstu, kad Jėzus yra mano vienintelis Išganytojas ir mano Viešpats.
O Marija, kuri atriši mazgus, sutrink piktojo galvą.
Sunaikink pinkles, sukeltas šių mano gyvenimo ,,mazgų“.
Dėkoju tau, mylimiausioji Motina.
Viešpatie, išlaisvink mane savo Švenčiausiuoju Krauju.
Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mane.

Tu esi Jeruzalės šlovė ir mūsų tautos garbė.

Aštuntoji diena

Mergele Marija, Dievo Motina,

pilna gailestingumo, pasigailėk manęs, savo vaikelio
ir atrišk šį ,,mazgą“ (įvardinti jį, jei įmanoma) mano gyvenime.
Reikia, kad aplankytum mane gyvenime, kaip kad aplankei savo pusseserę Elzbietą.
Atnešk man Jėzų, atnešk man Šv. Dvasią.
Išmokyki mane gyventi drąsoje, džiaugsme, nuolankume ir tikėjime, ir kaip
Elžbieta, pripildyki mane Šventosios Dvasios.
Marija, nešioki mane džiaugsme prie savo krūtinės.
Trokštu, kad tu būtum mano Motina, mano Karalienė ir mano draugė.
Pavedu tau savo širdį ir viską, kas man priklauso: savo namus, šeimą, savo vidinius ir išorinius turtus.
Tau priklausau visiems laikams.
Įdėk į mane savo širdį, kad galėčiau daryti visa, ką Jėzus man lieps daryti.
Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mane. Amen.

Eikime pilni pasitikėjimo prie malonių sosto.

Devintoji diena

Švenčiausioji Motina, mūsų užtarėja,

tu, kuri atriši mazgus, ateinu šiandien padėkoti tau,
kad atrišai šį mano gyvenimo ,,mazgą“ (įvardinti jį, jei įmanoma).
Tu labai gerai žinai šį skausmą, kurį jis man buvo sukėlęs.
Dėkoju tau, mylimoji Motina, kad savo gailestingumo pirštais
nubraukei mano akių ašaras, apgaubei savo rankomis
ir vėlei suteikei galimybę gauti dangiškųjų malonių.
Marija, mazgų išrišėja, brangiausioji motina,
dėkoju tau, kad atriši mano gyvenimo ,,mazgus“.
Apsiausk mane savo meilės apsiaustu,
laikyk mane savo priežiūroje,
gink mane, apšviesk mane savo ramybe.

Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mane. Amen.

Baigiamoji malda į Dievo Motiną, kuri atriša mazgus

Mergele Marija, Dieviškosios Meilės Motina,

Motina, kuri niekad neapleidai nė vieno savo vaikelio, kuris šaukiasi tavo pagalbos.
Motina, kurios rankos be perstojo dirba dėl savo mylimų vaikų,
nes yra skatinamos dieviškos meilės ir nesibaigiančio gailestingumo, trykštančio iš tavo Širdies.
Atkreipk į mane savo užjaučiantį žvilgsnį,
pažvelk į mano gyvenimo ,,mazgų“ daugybę.
Tu pažįsti mano neviltį ir skausmą.
Žinai, kaip mane paralyžiuoja šie ,,mazgai“,
Marija, Motina Dievo patikėta atrišti savo vaikų gyvenimo ,,mazgus“,
atiduodu savo gyvenimo juostą į tavo rankas.
Niekas, netgi pats piktasis, neišplėš jos iš Tavo globos.
Tavo rankose nėra nė vieno mazgo, kurio tu nepajėgtum atrišti.
Visagale Motina, tavo malonės užtarimo galia prieš Tavo Sūnų Jėzų,
mano Išganytoją, priimk šiandien į savo rankas šį mano ,,mazgą“ … (įvardinti jį, jei įmanoma).

Dėl Dievo garbės prašau jį atrišti ir atrišti visiems laikams.
Viliuosi tavimi. Esi vienintelė paguoda, kurią man suteikė Dievas.
Esi stiprybė mano silpnume, turtingumas mano skurdumo, išlaisvinimas iš viso to, kas man trukdo būti su Jėzumi.
Priimk mano kreipimąsi.
Saugok, vesk, gink mane, būk mano prieglobsčiu.

Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mane.

Jėzaus ir mūsų Motina, Švenčiausioji Marija, Dievo Motina,
tu žinai, kad mūsų gyvenime yra daugybė didelių ir mažų mazgų.
Mes jaučiamės prislėgti, prispausti mūsų problemų ir nepajėgūs jas išspręsti.
Pasitikime tavimi, Taikos ir Gailestingumo Motina.
Kreipiamės į Tėvą per Jėzų Kristų Šventojoje Dvasioje, vienybėje su angelais ir šventaisiais.
Marija, vainikuota dvylika žvaigždžių, tu, kuri savo šventomis kojomis sutrynei žalčio galvą,
neleisk mums patekti į piktojo pagundą, išlaisvink iš kiekvienos vergystės, priklausomybės, sumaišties ir nesaugumo.
Suteik savo malonę ir šviesą, kad galėtume matyti mus supančiose tamsybėse ir eiti teisingu keliu.
Kilnioji Motina, maldaujame tavęs, padėk mums.
Nuolankiai tavęs prašome:
Mergele Marija, kuri atriši mazgus, melski už mus
ir užtark mus prieš savo Sūnų Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.
Amen.