Stebuklingu būdu į mano rankas pateko pluoštas Švč. Jėzaus širdies laikraščių (protėvių palikimas). Kadangi jie dabar man - neišsemiamas dvasinio turtėjimo šaltinis, tad pasidalinsiu tomis mintimis, kurios man atrodo yra vertos čia įkelti.
"Aš esu romus ir nuolankios širdies" .
Kas suprato šį trumpą sakinį, tas yra tikrai išmintingas.
Čia kalbama ne vien tik apie teorijos pažinimą, bet apie patį išganymo mokslą, kuris yra tobulybės praktikos įgijimui, o per tai ir dangaus pasiekimui be galo yra reikalingas. Dėl to mokslas savyje talpina du dalykus: pažinimą ir pažinto dalyko įgyvendinimą. Pradžioje mes turime išmelsti šviesos, kad tiesą suprastume, o supratę turime prašyti jėgos, kad suprastą tiesą įgyvendintume.
Tad neužtenka vien tik dorybę pažinti arba, kad ji mums yra reikalinga, apie ją žinoti, bet reikia pačią dorybę įgyti. Iš to aišku, kad mes turime Jėzaus pavyzdį mumyse įkūnyti, aiškiau tariant, mes turime tiek savo mintyse, žodžiuose, darbuose būti romūs ir nuolankūs. Tasai įsakymas turės iš tikrųjų perkeisti visą mūsų elgesį, ką sakau, visa vidaus intenciją ir per tai valdyti visas mūsų kalbas, darbus ir mintis. Tik tada keliausim tobulėjimo link.
Dievas įdėjo į mūsų širdį troškimą, kuris verčia mus siekti laimingos ramybės. Tasai troškimas yra mūsų prigimčiai įdiegtas, dėlto mes negalime priversti, kad jis nustotų. Iš tikrųjų, čia yra labai didelė malonė, kad Dievas įdėjo į mūsų prigimtį tą ilgesį, nes per tai mes lengviau ir griežčiau siekiame gėrio ir laimės. Nors mes laisvos valios vedami ir žemiškos prigimties veikiami pradedame ieškoti net klaidingose vietose ir situacijose tos laimės, bet nenustosime tol ieškoti, kolei surasime tą tikrąją laimę ir ramybę.
Pagaliau pats Kristus pasisako, kas Jis yra ir kaip Jis vadinasi:
"Mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms poilsį".
Iš T. Arnoldo raštų ( Švč. Jėzaus Širdies laikr. "Žvaigždė" 1930m. Nr.9)
Mano mintys:
Ištroškus širdis Tavo amžinos šviesos,
Dažnai žmogiško silpnumo vedama laimės ieškau ten kur jos nėra,
Bet vistiek kažko nerimsta širdis, nes ieškau Tavęs, Tavo veido šviesaus
Dega krūtinej meilė karšta, daug ko nesupranta mano siela amžina
Bet pasiruošusi kęsti kūno kančias, kad laikui atėjus ji Viešpatį šlovintų visa jėga...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Dėkojame už mandagų komentarą ir laiką praleistą mūsų dienoraštyje.