MAN REIKALINGAS GELBĖTOJAS

2 Advento savaitė.

Noriu pasidalinti savo supratimu, kaip mane veikia nuodėmė ir kaip  per ją aš žūstu ir man reikalingas Gelbėtojas.

                             Bendradarbė iš savo puikybės (lengva pastebėti kituose) įžeidė mano ir kitos bendradarbės puikybę.  Abi turime po sužeidimą širdyse - to padarinį. Dievo dėsniai veikia ir netrukus. Įžeidusioji buvo pažeminta mano akyse ir mano puikybė nuo to tik augo ir pūtėsi, atsirado noras papasakoti tai kitai bendradarbei ir abiem kartu pasidžiaugti. Nežymi kova, nebudėjau, pamiršau apie nuodėmę ir papasakojau kitai apie mūsų įžeidėjos patirtą pažeminimą.  Tuomet lyg rūkas nuo akių nukrito - ką padariau. Nuodėmė nematoma strėle nuskriejo iki aptartos bendradarbės, manau - sužeidė ją, nesvarbu, kad negirdėjo. Dabar buvo palaistyta mano ir tos, su kuria kalbėjau puikybė, nuodėmė pasidaugino, atvėrė vartus kitai nuodėmei – ne atleidimui, ne gailestingumui, ne meilei. Dabar mums reikia laukti jos grįžtant kančia, nes viskas turi pasekmes. 

Ar ne taip buvo ir Su Ieva?  Žaltys sugundė, Ieva nebudėjo, neatlaikė, valgė pati ir  davė Adomui ir abu nusidėjo, abu  išvarė iš Rojaus, prasidėjo  kančios ir tolesnės pasekmės jų ir ateinančių kartų gyvenimuose, kol Dievas atsiuntė savo Sūnų gelbėti visų. Jis nuplovė mus visus savo kančia, pralietu krauju ir mirtimi. O kokia daugybė kitokių atvejų. Gyvenu nuodėmes tinkle. Man reikalingas gelbėtojas.  Man reikia gailėtis, pulti po kryžiumi ir melstis. Dievo gailestingumas beribis. Su džiaugsmu laukiu Atpirkėjo atėjimo.