1
diena. Užsidegu pirmąją Advento žvakę. Ji mane ves visą
savaitę šioje Advento kelionėje į
Šviesą. Šiandien peržengiau ribą nuo įprastos kasdienybės į laukimą, į žinomą
datą, kada Jis užgims. Nors dienos tamsios, labai trumpos ir dar trumpėja, niekuo nesiskiria nuo kitų, bet
širdyje iškyla suvokimas – vilties kibirkštėlė - jau greitai, žinau, kada ateis
šviesa, o su ja ir mano Viešpaties gimimo šventė. Kaip turiu pasiruošti? Kaip
pasitikti? Kaip nepraleisti laiko veltui?
Šiandien sustoju maldoje, nurimstu, susikaupiu
ir mąstau, nuo ko pradėti. Peržvelgiu mintis, širdį, darbus, aplinką. Ką turiu
savyje pakeisti, kur nukreipti savo žvilgsnį ? Laikausi principo - šivesa
traukia šviesą, todėl privalau suprasti, surasti, kas manyje tamsu, noriu būti
šviesos dalelė. Jeigu būsiu tamsa, ar pasieksiu šviesą? Šviesa mane taip apšvies, kad niekur ir nieko nuo
jos nepaslėpsiu. Be Dievo aš ir to negaliu.
Meldžiu Viešpatį man padėti
suprasti, pasikeisti, pasiruošti Šviesai. Dievas - Šviesa. Laukiu šviesos,
laukiu Dievo.
Pirmąją dieną ir
savaitę ruošiuosi praleisti maldoje, savo kelio peržvalgoje ir apmąstyme nuodėmės,
kaip ji ateina į mane, nors to nenoriu, ką ji manyje veikia, kaip keičia,
griauna, kaip atpažinti, išvaryti, atstatyti, atsižadėti ir kaip nuolat budėti
ir kiekvieną akimirką būti pasiruošusei Jo atėjimui.
Visiems palaimintos
Advento kelionės. Neikime įprastais takais, bet ieškokime naujų ir tik tų,
kurie išves į Šviesą.
