vasario 28, 2012

Žmonių mintys mirties patale

Sakoma, kad reikia gailėtis ne dėlto, ką padarei, o to, ko nepadarei...

Mintys iš slaugytojos dienoraščio apie tai, ko mirties patale gailisi žmonės...

Bronnie Ware ilgus metus dirbo paliatyvios slaugos srityje. Jos pacientai buvo žmonės, paleisti iš ligoninės ir grįžę į namus mirti. Bronnie su jais praleisdavo paskutines jų gyvenimo savaites. Tačiau
ne darbas, o įgyta patirtis išgarsino buvusią slaugę, o dabar ir - dainų autorę bei atlikėją.

Internete paplito jos rašinys „5 dalykai, kurių žmonės labiausiai gailisi prieš mirtį“, kuris galiausiai išaugo į knygą (angl. The Top Five Regrets of the Dying). Savo tinklapyje autorė atskleidžia viską, ko išmoko iš savo pacientų:

 "Jūs nė neįsivaizduojate, kaip žmonės išauga ir pasikeičia mirties akivaizdoje. Žinoma, kiekvienas jų išgyveno ypatingų emocijų grandinę: neigimą, baimę, pyktį, sąžinės graužatį, dar stipresnį neigimą ir, galiausiai, susitaikymą su mirtimi. Tačiau kiekvienas jų, prieš palikdamas pasaulį, savyje atrado ramybę.Kartais mes kalbėdavomės apie dalykus, kurių jie labiausiai gailėdavosi, apie tai, ką jie darytų kitaip, jei iš naujo gyventų.
 Po kurio laiko suvokiau, kad dažniausiai įvardijami buvo tie patys nuogąstavimai:

 1) Gaila, kad gyvenau ne savo gyvenimą, o tokį gyvenimą, kurio iš manęs tikėjosi kiti.
Šį sakinį pasakydavo kone kiekvienas mano pacientas. Kai žmonės suvokia, jog jų gyvenimas beveik baigtas, ir pažvelgia atgal, pamato, kiek svajonių liko neįgyvendintų. Didžioji dalis žmonių palieka pasaulį neįgyvendinę nė pusės savo svajonių ir suvokdami, kad tai įvyko tik dėl to, jog jie norėjo priimti „teisingus“ sprendimus. Todėl labai svarbu gerbti savo svajones. Kai prarasite sveikatą - bus per vėlu. Sveikata mums suteikia laisvę, tačiau tai suvokiame tik jai sušlubavus.

2) Galėjau taip sunkiai nedirbti.
Tai visuomet išgirsdavau iš savo pacientų - vyrų. Jie pražiopsojo savo atžalų vaikystę, nuolat ilgėjosi savo žmonų draugijos. Iš moterų šį nuogąstavimą išgirsdavau rečiau. Gal todėl, kad slaugiau senosios kartos atstoves, kurios augino vaikus ir nebuvo duonos nešėjos. Galbūt kartais derėtų susimąstyti apie savo karjeros pasirinkimus - galbūt jums nereikia tiek pajamų, kiek jūs manote? Gal jums nebūtina tiek laiko dirbti? Kartais darbo dienos sutrumpinimas gali atverti naujas galimybes, kurios, galbūt, jus padarys laimingesnį negu jūsų pirminė veikla.

3) Gaila, kad neturėjau drąsos išreikšti savo jausmų.
Daugelis žmonių nutyli žodžius, sulaiko emocijas, neišreiškia nuoskaudos vien dėl to, kad bijo supykdyti aplinkinius ar būti nesuprasti. Rezultatas - ne gyvenimas, o egzistavimas, neįgyvendinti tikslai. Visa tai perauga į dvasinius negalavimus, užsisklendimą nuo pasaulio. Esmė ta, kad mes negalime kontroliuoti aplinkinių reakcijų. Tačiau, kaip bebūtų, jus supantys žmonės įvertins tai, kokie esate sakydami tai, ką iš tiesų galvojate. Tai jūsų santykius perkels į aukštesnį, sveikesnį lygį. Jeigu to neįvertins - atsikratysite nereikalingos, žalingos draugystės. Bet kokiu atveju - jūs laimėsite.

4) Gaila, kad užmiršau savo draugus.
Daugelis mūsų taip pasineria į savo gyvenimus, kad leidžia pro pirštus išslysti metų metus trukusioms draugystėms. Todėl nenuostabu, jog daug žmonių mirties patale gailisi nepalaikę ryšio su bičiuliais bei nedėję pastangų išlaikyti draugystę. Mes visą gyvenimą sunkiai dirbame tam, kad aprūpintume savo mylimus žmones. Tačiau būtent didelis užimtumas yra kaltas dėl nutrūkusių draugysčių. Galiausiai, kai išaušta lemtinga diena, svarbiausia yra ne pinigai ar socialinis statusas, o artimų žmonių meilė, rūpestis ir palaikymas.

5) Gaila, kad neleidau sau būti laimingesniam.
Tai, kad laimė yra pasirinkimas, daugelis suvokia, kai jau būna per vėlu. Tik pagalvokite, kiek dalykų mes atsisakome vien todėl, kad nenorime išlįsti iš savo patogaus gyvenimo, jaukių namų, keisti senų įpročių ar daryti tai, dėl ko sulauktume nepalankių aplinkinių reakcijų. Pokyčių baimė mus priverčia kitiems ir sau meluoti, jog esame laimingi gyvendami taip, kaip yra. Tačiau mirties patale žmonės tikina nepamenantys, kada paskutinį kartą nuoširdžiai juokėsi ar kvailiojo, kada darė ką nors ekscentriško ir nutrūktgalviško. Tuomet ne galvoj, ką pamanys kiti. Tad nebijokite sau leisti būti laimingais."

Tiesiog vertinkite kiekvieną akimirką... Dėkokite už kiekvieną sekundę, kuri Jums yra duota...

AČIŪ!

Straipsnio šaltinis: 5braskes.lt.

vasario 26, 2012

Pokylis sieloje

Vakar dienos Evangelijoje pagal Luką skaičiau:

"Levis savo namuose iškėlė jam didelį pokylį".

Tai palietė mane. Pokylis... Ką tai reiškia man? Ar tai - į savo širdį pasikviesti visus artimuosius, pažįstamus, šventuosius ir melstis, kalbėti su Viešpačiu apie juos, Jį garbinti, šlovinti?..

Ką tais žodžiais Jėzus nori man pasakyti? Pokylių gyvenime nemėgstu. Man jie - kryžius. Šiuo atveju suprantu - sielos pokylis, į kurį pasikviečiu ką noriu, bendrauju su jo karaliumi - Jėzumi, kalbuosi mums svarbiomis temomis ir išgyvenimais, stebiu svečius, gėriuosi šventųjų gyvenimais, stabteliu mintimis ties pažįstamais veidais, pasidalinu mintimis su Jėzumi apie juos, jų problemas, ligas, nesėkmes, padėkoju už sėkmes. Nepajuntu, kaip bėga minutės, galėčiau išbūti valandas, bet pasaulio reikalai primena - laikas grįžti.

Išklausau Jėzaus man pasakytus žodžius:

vaikeli, kas seka mane, to pergalė laukia jo širdyje.
Jis nepraranda, bet atranda lobį joje.
Pakilus drauge su aušra, seki tu mane,
apeisim drauge kryžiaus šventam kelyje,
tik manyje laisvė tikroji yra(...),
tik malda man pokylį gali sukurt širdyje,
tik ji paguosti, pagarbinti gali mane.
Malda - pokylis mano sielai yra.

Šlovė Viešpačiui!
Visiems - Dievo palaimos.

vasario 25, 2012

Filmas apie Šv.Tėvą Pijų

 „Kokia nuostabi ir didelė yra Dievo Tėvo meilė , išreikšta per Jo Sūnų mums ir taip pat koks didelis yra Sūnaus  nuolankumas Tėvo atžvilgiu, kad leido Jam pasilikti su mumis iki pasaulio pabaigos. Ir kokia yra didelė Dievo Meilė, kuris matė Savo Sūnaus paniekinimą ir vis dėlto leido Savo numylėtam Sūnui pasilikti tarp mūsų."
(Ep II p.342-344).

Tėvas Pijus (1887-1968), kapucinų kunigas, kilęs iš Italijos San Giovanni Rotondo miestelio, buvo Viešpaties palaimintas daugeliu nuostabių ir paslaptingų dovanų. Viena ryškiausių buvo stigmos. Ištisus 50 metų Tėvas Pijus turėjo Kristaus žaizdas.Jis taipogi turėjo biolokacijos, pranašystės, atvertimo, minčių skaitymo ir stebuklingo išgydymo dovanas. Jam užtariant, žmonės lig šiol yra pagydomi, ko negali paaiškinti nei medicina, nei mokslas. Kur kas svarbesni, nors ir ne tokie vaizdingi, yra dvasiniai išgijimai, kurie įvyksta įvairiose pasaulio vietose, Tėvui Pijui tarpininkaujant.
1999 m. gegužės 2 d. popiežius Jonas Paulius II jį paskelbė palaimintuoju, o 2002 m. birželio 16 d. šventuoju.

 Filmas apie Šv.Tėvą Pijų: Padre Pio/ Tėvas Pijus (2000)

 I dalis (Kalba Rusų)
http://bogmedia.org/video/Падре_Пио_Padre_Pio_2000_1

 II dalis (Kalba Rusų)
http://bogmedia.org/video/Падре_Пио_Padre_Pio_2000_2

vasario 23, 2012

Apie lengvai daromas nuodėmes ir sunkų grįžimą pas Dievą

Ps 51, 19: "Tikra auka Dievui - susigraudinusi dvasia, tu, Dieve, nepaniekinsi širdies susigraudinusios ir atgailaujančios..."
 
Mano mintys - kaip lengvai mes nusidedame ir kaip sunkiai atgailaujame... kaip lengvai mes paslystame ir kaip sunkiai mes keliamės... Kaip lengvai mes klystame, klaidas kartojame ir kaip mažai mes atgailaujame, kaip sunkiai prisipažįstame klydę.
 
Kaip lengva kitą pasmerkti bei nuteisti ir kaip sunku net artimąjam atleisti..
 
Tačiau Dievas mums viską atleidžia, nesmerkia mūsų paklydimų, laukia tik mūsų nors mažytės atgailos, pasirengęs viską atleisti...
 
Mt 6, 16-18 eilutė, Viešpaties žodžiai: "kad ne žmonėms rodytumeisi pasninkaująs, bet savo tėvui, kuris yra slaptoje.."
 
Mano mintys - būk doras ir teisingas širdyje, o ne viešuosiuose reikaluose, kai tai yra priimtina ir naudinga tau bei aplinkiniams. 

Kas dėl Manęs daroma iš tyros širdies ir nesavanaudiškų paskatų, tas darbas nelieka Mano nepastebėtas.

vasario 22, 2012

Pamąstymai apie meilę ir nuolankumą

 Mk.9, 35-37 " Atsisėdęs jis pasišaukė Dvylika ir tarė: Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!..."


Mano mintys: Nuolankumas tai kiekvieno žmogaus didi dorybė, kuri ugdo mūsų sielą. Jeigu trokšti būti laimingas jame, nesivaržyk žemiškuose dalykuose, bet auk ir tobulėk dvasiškai, priimk kitą žmogų ir įžvelk jame Dievo paveikslą, tik meile tyra artėsiu prie meilės šaltinio, mūsų Viešpaties.

Sieloje skambantys žodžiai: Blogio Tavyje nė krislelio nėra, tik palaiminta šviesa, kuri glūdi kiekviename žmoguje. Tavo meilė didi, ją jausti tai palaima kiekvienoj širdy...

vasario 21, 2012

Pasidalinimas mintimis apie Pelenų dieną

Pelenų diena - daugeliui žmonių atrodanti kaip liūdesio, mirties diena, bet anaiptol. Tai džiaugsmo, vilties, apsivalymo (naujo rūbo) diena. Nuo kasdieninių darbų, rūpesčių, sielos tampa sustingusios, sugrudusios, norisi atsikelti, atsinaujinti ir į viską žvelgti tyra širdimi, atrandant laiko pasninkui, maldai ir geriems darbams.


Mano mintys: Tik meilė tyra apvalo mano kaltes, tik meilė tyra aš galiu džiaugtis sielos švara. Krentu į Tavo glėbį siela verkdama, šaukiu: "Apvalyk sustingusią sielą nuodėmėje!"
Tu tarsi krištolinis šaltinio vanduo, atgaivinantis po sunkios dienos, Tu šviesa ryškesnė už pačią saulę apšviečianti ir sušildanti sielą iš pačių gelmių. Gyvenimas be Tavęs, tai juoda naktis akyse, gyvenimas be Tavęs - tai pragaištinga mirtis. Pasigailėk mūsų ir leisk džiaugtis Tavo palaiminta šviesa.
                                                    

Palinkėjimas: Atsiverskime naujam gyvenimui tyra siela ir mylinčia širdimi!   
                                              

vasario 20, 2012

Pasidalinimas mintimis iš Mk.2,1-12

Palietė žodžiai:
"Keturi vyrai atnešė paralyžiuotą žmogų(...)išvydęs jų tikėjimą, Jėzus kreipėsi į paralyžiuotąjį: "sūnau, tau atleidžiamos nuodėmės"...

Mano mintys - žmogus pats negalėjo ar nenorėjo ateiti, bet jie girdėjo apie Jėzaus darbus ir tikėjo. Aš taip pat galiu atnešti (maldos metu) prie Jėzaus ir ne vieną, kuris nenori ar negali ateiti.

Girdėti sielos žodžiai:

"atėjęs, nedaugiažodžiauk - Dievas žino tavo mintis.
Save tu nuplauk, prašyk išminties.
Savo tinklą nuausk iš meilės ir iš širdies.
Žuvį (sielą) pagauk iš pačios gelmės.
Tu jį nuplauk, Dievas duos išminties ir padės.
Viską daryk iš širdies ir Dievas padės.
Viską daryk iš meilės ir Dievas lydės.
Turėki vilties, turėki meilės o visa kita - Dievas pridės."


vasario 16, 2012

Sveiki užsukę į mūsų dienoraštį

Siūlau pasidalinti mintimis ir išgyvenimais,  patirtimis ir mąstymais apie tai kaip, kur Dievas mane vedė šią dieną, savaitę, ar aš sugebėjau būti su Juo. Jei pritariate šiai minčiai parašykite.
Dievo palaimos ir vedimo mums visiems.