gruodžio 29, 2016

KAD 2017-IEJI TIKRAI TAPTŲ TAIKOS METAIS


Praėjo Kalėdos, susirinkę  visi prie bendro stalo  pajautėme bendrystę, meilę, džiaugsmą, ramybę, viltį. Vienas kitam nešame širdyse ir dovanojame Dievą, save, savo laiką,  taiką ir meilę. 
Ant slenksčio ir Naujieji. 2017 metai beldžiasi į duris. Norisi, kad tai būtų taikos ir ramybės metai, todėl: Metas vienytis – visoms religijoms, etninėms grupėms – kad 2017-ieji tikrai taptų Taikos metais...“ Prisijunkime prie kvietimo:




                      Visiems taikių, kūrybingų, Dievo palaimintų Naujųjų Metų!

gruodžio 20, 2016

PASKUTINĖ ADVENTO SAVAITĖ

Man paskutinė Advento savaitė– susikaupimas apmąstant savo ir pasaulio nuodėmes,  ėjimas į šviesą, ėjimas su Dievo Motina, kuri atneša Jėzų,  laukimas susitikimo su Juo. Liko kelios dienos. Šiandien pasaulį laiko apgaubusi tamsa, nuodėmė, ne meilė, karai, žudymas, neapykanta, išnaudojimas, narkotikai, žmonių grobimas, žudymai, vagystės... Tai liudija žiniasklaida. Mergelė Marija atneša Meilę, Šviesą, Tiesą, Ramybę ir džiaugsmą.

Gimsta viltis- Meilė ateina. Ji išsklaidys tamsą, nes pats Dievas yra pasakęs, kad visa išeina į gerą mylintiems Jį. Kyla džiaugsmas, laukiu užgimstant, laukiu meilės, šviesos. 

 Laukiu ir meldžiu - gimk, Kūdikėli Jėzau, mano ir visų žmonių širdyse ir pasaulis taps geresnis.  Meldžiu, kad Jis gimtų užkietėjusių nusikaltėlių, žmogžudžių, žmonių grobėjų, valstybių vadovų, netikinčių širdyse.

Visa Dievo tauta laukia šio gimimo. Prašau, Jėzau, paimk visus jausmus, iš mūsų širdžių ir pripildyk jas meile sau ir artimui. Mokausi iš Marijos priimti Meilę besąlygiškai, visuomet ištarti Dievui „taip“. 
Mano prašymą palydi malda „Tėve mūsų...“, meldžiu Dievo Motinos užtarimo kalbėdama „Sveika Marija...“ ir viskas tebus skirta tik Dievo garbei „Garbė Dievui...“

gruodžio 07, 2016

MAN REIKALINGAS GELBĖTOJAS

2 Advento savaitė.
Noriu pasidalinti savo supratimu, kaip mane veikia nuodėmė ir kaip  per ją aš žūstu ir man reikalingas Gelbėtojas.

                             Bendradarbė iš savo puikybės (lengva pastebėti kituose) įžeidė mano ir kitos bendradarbės puikybę.  Abi turime po sužeidimą širdyse - to padarinį. Dievo dėsniai veikia ir netrukus. Įžeidusioji buvo pažeminta mano akyse ir mano puikybė nuo to tik augo ir pūtėsi, atsirado noras papasakoti tai kitai bendradarbei ir abiem kartu pasidžiaugti. Nežymi kova, nebudėjau, pamiršau apie nuodėmę ir papasakojau kitai apie mūsų įžeidėjos patirtą pažeminimą.  Tuomet lyg rūkas nuo akių nukrito - ką padariau. Nuodėmė nematoma strėle nuskriejo iki aptartos bendradarbės, manau - sužeidė ją, nesvarbu, kad negirdėjo. Dabar buvo palaistyta mano ir tos, su kuria kalbėjau puikybė, nuodėmė pasidaugino, atvėrė vartus kitai nuodėmei – ne atleidimui, ne gailestingumui, ne meilei. Dabar mums reikia laukti jos grįžtant kančia, nes viskas turi pasekmes. 
Ar ne taip buvo ir Su Ieva?  Žaltys sugundė, Ieva nebudėjo, neatlaikė, valgė pati ir  davė Adomui ir abu nusidėjo, abu  išvarė iš Rojaus, prasidėjo  kančios ir tolesnės pasekmės jų ir ateinančių kartų gyvenimuose, kol Dievas atsiuntė savo Sūnų gelbėti visų. Jis nuplovė mus visus savo kančia, pralietu krauju ir mirtimi. O kokia daugybė kitokių atvejų. Gyvenu nuodėmes tinkle. Man reikalingas gelbėtojas.  Man reikia gailėtis, pulti po kryžiumi ir melstis. Dievo gailestingumas beribis. Su džiaugsmu laukiu Atpirkėjo atėjimo.