POMPĖJOS NOVENA

Prieš keletą metų teko būti Pompėjoje ir melstis jos šventovėje. Tuomet apie Pompėjos noveną ir šventovę nieko nežinojau. Įspūdis buvo neapsakomas,  liko gilus prisiminimas, nes ji buvo labai graži, o mano širdyje atsirado  nuostabus gerumo bei  ramybės jausmas toks, kad nesinorėjo palikti šios šventovės. Man atrodo, Jėzaus mokiniai taip pat jautėsi, kai Jėzus atsimainė jų akivaizdoje  ant Taboro kalno.  Jie siūlė Viešpačiui pastatyti toje vietoje tris palapines.

Apie Pompėjos noveną sužinojau atsitiktinai, kažko ieškodama internete. Patraukė dėmesį ir nusprendžiau melstis rūpimu klausimu. Man labai padėjo, todėl siūlau ir kitiems išbandyti.

Apie noveną

Pompėjos noveną kaip ypatingą dvasinį ginklą nurodė pati Švč. Mergelė Marija, 1884 m. pasirodžiusi Neapolio gubernatoriaus dukrai Fortunatai Agrelli. 1887 m. ši pamaldumo praktika oficialiai patvirtinta popiežiaus Leono XIII.

Kaip kalbėti Pompėjos noveną

Kiekvieną iš 54 dienų kalbamos visos trys tradicinės rožinio dalys (džiaugsmingosios, skausmingosios ir garbingosios paslaptys). Jas galima kalbėti ir paeiliui vieną po kitos, ir padalinti bei kalbėti skirtingu dienos laiku. Rožinio pradžios maldas (Tikiu Dievą Tėvą, Tėve mūsų, 3 Sveika, Marija, Garbė Dievui Tėvui) reikia kalbėti tik vieną kartą per dieną, prieš pirmąją rožinio dalį.

Pompėjos noveną sudaro prašymo ir padėkos dalys, kurių kiekviena tęsiasi po 27 dienas. 

Pirmas 27 dienas – t. y. tris devyndienius – kalbama prašymo novena. Prieš kiekvieną rožinio dalį pasakome savo prašymą ir pridedame:

„Šį šventąjį rožinį aš kalbu norėdamas pašlovinti Tave, šventojo rožinio Karaliene.“

Po kiekvienos rožinio dalies kalbame:

„Atsimink, maloningoji Pompėjos šventojo rožinio Mergele, jog niekada nėra girdėta, kad kas nors iš Tavo tarnų, besišaukiančių Tavęs su rožiniu rankoje, būtų buvęs neišklausytas. Nepaniekink mano maldų, Šventojo Žodžio Motina, bet dėl Tavo šventojo rožinio ir dėl atsidavimo, kurį rodai Tavo šventovei Pompėjoje, maloningai išklausyk mane. Amen.“

„Šventojo rožinio Karaliene, melski už mus. Amen.“ (pastarasis kreipinys pakartojamas 3 k.)

Kitas 27 dienas tris kartus kalbame padėkos noveną. Prieš kiekvieną šv. rožinio dalį pasakome savo prašymą ir pridedame:

„Šį šventąjį rožinį aš kalbu norėdamas pašlovinti Tave, šventojo rožinio Karaliene.“

Po kiekvienos šv. rožinio dalies kalbame:

„Kaip galėčiau Tau atsilyginti, o meilės Karaliene? Visą savo gyvenimą aukoju Tau. Kol užteks jėgų, platinsiu Tavo garbinimą, o Pompėjos šventojo rožinio Švenčiausioji Mergele, nes kai šaukiausi Tavo pagalbos, Dievo malonė pripildė mane. Visur kalbėsiu apie gailestingumą, kurį man suteikei. Kiek pajėgsiu, platinsiu pamaldžią šventojo rožinio maldos praktiką. Visiems pasakosiu, kokia gailestinga man buvai, kad ir jie su dideliu pasitikėjimu kreiptųsi į Tave taip, kaip aš, nuodėmingas žmogus, kreipiausi į Tave. O, jei tik visas pasaulis sužinotų, kokia Tu gera, kaip gailiesi kenčiančių, tuomet visi kūriniai kreiptųsi į Tave. Amen.“

„Šventojo rožinio Karaliene, melski už mus. Amen.“ (pastarasis kreipinys pakartojamas 3 k.)

Linkiu Dievo palaimos ją kalbantiems, tegul Jis suteikia Jums reikali

ROŽINIO MALDA

Spalis -  Rožinio mėnuo, bažnyčia kalba Rožinį. Aš mastau apie Rožinio maldą ir jos galią. Noriu pasidalinti savo mintimis apie tai. Man atrodo, kad bet kuri  malda - tai investicija į ateitį, nes tai, ko prašau, ne visada tuoj pat įvyksta, bet įvyksta. Provoslavų šventikų pamoksluose girdėjau, kad ištartas mintimis ar garsu žodis, niekur nedingsta, bet pradeda veikti, materilizuotis, ypač ištartas iš visos širdies ( jeigu Dievas leidžia), o Jis yra pasakęs, kad, „ką man girdint kalbėjote, tą jums ir padarysiu“ (negaliu nurodyti Šventojo Rašto vietos, tik prisimenu Žodžius).

Apie Rožinio maldos galią noriu pasidalinti prisimindama, kad dažnai patenku į įvairias situacijas: kažkas aprėkia, kažkas įžeidžia, įskaudina, kažkas apkalba, teisia, kaltina (atsigirstu), konfliktinės situacijos ir taip toliau. Tokiais atvejais, sulaukiu momento, kai galiu būti viena ir melstis, kalbu Rožinį, vienydamasi su visais Rožinio kalbėtojais ir Mergele Marija, bei visais šventaisiais. Dažniausiai kalbu vieną Jo dalį, o kartais ir daugiau už visą situaciją (atiduodu Dievui, prašau Jo valios) ir tuos žmones, kurie įtraukti, bei save (prašau Dievo gailestinugmo mums visiems ir atsivertimo malonės). Stebiu, kaip viskas keičiasi: situacija rimsta, nurimstu pati, dingsta įsiskaudinimas, bloga nuotaika, nerimas, pyktis, baimės, mane puolę žmonės kalbasi su manimi maloniai, lyg nieko nebūta. Dėkoju ir garbinu Dievą, kad davė tokį ginklą. Cituoju man atsiųstą SMS žinutę: „kiekviena Sveika Marija... yra kaip smūgis per galvą, jei krikščionys žinotų, kokia yra stipri Rožinio malda, tai reikštų man pabaigą.“ Velnias taip kalbėjo egzorcistui“.

Visiems Dievo palaimos ir globos.

KODĖL NAUDINGA DALYVAUTI ŠVENTOSE MIŠIOSE

Dažnai tenka girdėti žmonių mintis, kad nereikia dalyvauti Šventose Mišiose, pakanka pasimelsti ir namuose, pasikalbėti su Dievu. Nusipirkau vyskupo E. Bartulio patvirtintą maldynėlį „Dievo gailestingumo maldynėlis“. Jame radau nurodymus, kodėl reikia lankyti Šventąsias Mišias, todėl noriu pasidalinti su visai.

16 pažadų už dalyvavimą Šv. Mišiose:

1.     Šv. Mišios, kuriose pamaldžiai dalyvavai, mirties valandą bus tavo didžiausia paguoda.

2.     Kiekvienos Šv. Mišios lydės tave į Dievo Teismą ir užtars tave.

3.                   Tavo atsiteisimas už žemiškas nuodėmes priklauso nuo tavo pamaldumo lygio per kiekvienas Šv. Mišias.

4.                   Jei Šv. Mišiose dalyvausi pamaldžiai, tu mūsų Išganytojo šventajai Žmogystei atiduoti didžiausią garbę.

5.     Jėzus Kristus atsilygins tau už tavo abejingumą ir nusižengimus.

6.                   Jis atleis tau visas dovanotinas nuodėmes, kurių stengiesi vengti iš visų jėgų. Jis atleis tau visas tas nuodėmes, kurių nesuvokei ir neišpažinai. Velnias negalės tau pakenkti.

7.     Sieloms skaistykloje tu suteiksi didžiausią paguodą.

8.                   Net vienerios Šv, Mišios, kuriose dar gyvas būdamas pamaldžiai dalyvausi, suteiks daugiau naudos, negu daugybė, paaukotų už tave, tau mirus.

9.     Tu būsi apsaugotas nuo daugybės pavojų ir nelaimių, į kurias būtum patekęs.

10.  Per kiekvienas Šv. Mišias tu sutrumpinsi savo buvimą skaitykloje.

11.  Kiekvienos Šv, Mišios pelnys tau didesnę šlovę danguje.

12.  Kunigo palaiminimą, kyrį gauni per Šv. Mišias patvirtina pats Dievas.

13.  Tave sups daugybė šventųjų angelų, kurie pamaldžiai dalyvauja garbingiausioje aukoje.

14.  Tavo žemiškieji reikalai sulauks ypatingo palaiminimo iš Dangaus.

15.                Jei tu dalyvausi Šv. Mišiose ir paaukosi jas kokio nors šventojo garbei, padėkok Dievui už malones, kurias jis jums teikia. Tuo tu gausini jo šlovę, džiaugsmą ir dangiškąją palaimą, o sau pelnysi jo ypatingą apsaugą.

16.                Kaskart dalyvaudamas Šv. Mišiose, joms skirtas intencijas paaukok tos dienos šventojo garbei.

Dievo palaimos ir vedimo.

KAD 2017-IEJI TIKRAI TAPTŲ TAIKOS METAIS

Praėjo Kalėdos, susirinkę  visi prie bendro stalo  pajautėme bendrystę, meilę, džiaugsmą, ramybę, viltį. Vienas kitam nešame širdyse ir dovanojame Dievą, save, savo laiką,  taiką ir meilę. 

Ant slenksčio ir Naujieji. 2017 metai beldžiasi į duris. Norisi, kad tai būtų taikos ir ramybės metai, todėl: „Metas vienytis – visoms religijoms, etninėms grupėms – kad 2017-ieji tikrai taptų Taikos metais...“ Prisijunkime prie kvietimo:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-12-21-visu-religiju-ispazineju-malda-ir-pasninkas-idant-2017-ieji-butu-taikos-metai/153083

                      Visiems taikių, kūrybingų, Dievo palaimintų Naujųjų Metų!

ADVENTAS – KELIONĖ Į ŠVIESĄ

1 diena. Užsidegu pirmąją Advento žvakę. Ji mane ves visą savaitę šioje Advento  kelionėje į Šviesą. Šiandien peržengiau ribą nuo įprastos kasdienybės į laukimą, į žinomą datą, kada Jis užgims. Nors dienos tamsios, labai trumpos ir dar  trumpėja, niekuo nesiskiria nuo kitų, bet širdyje iškyla suvokimas – vilties kibirkštėlė - jau greitai, žinau, kada ateis šviesa, o su ja ir mano Viešpaties gimimo šventė. Kaip turiu pasiruošti? Kaip pasitikti? Kaip nepraleisti laiko veltui?

 Šiandien sustoju maldoje, nurimstu, susikaupiu ir mąstau, nuo ko pradėti. Peržvelgiu mintis, širdį, darbus, aplinką. Ką turiu savyje pakeisti, kur nukreipti savo žvilgsnį ? Laikausi principo - šivesa traukia šviesą, todėl privalau suprasti, surasti, kas manyje tamsu, noriu būti šviesos dalelė. Jeigu būsiu tamsa, ar pasieksiu šviesą?  Šviesa mane taip apšvies, kad niekur ir nieko nuo jos nepaslėpsiu. Be Dievo aš ir to negaliu.  Meldžiu  Viešpatį man padėti suprasti, pasikeisti, pasiruošti Šviesai. Dievas - Šviesa. Laukiu šviesos, laukiu Dievo.

Pirmąją dieną ir savaitę ruošiuosi praleisti maldoje,  savo kelio peržvalgoje ir apmąstyme nuodėmės, kaip ji ateina į mane, nors to nenoriu, ką ji manyje veikia, kaip keičia, griauna, kaip atpažinti, išvaryti, atstatyti, atsižadėti ir kaip nuolat budėti ir kiekvieną akimirką būti pasiruošusei Jo atėjimui.

Visiems palaimintos Advento kelionės. Neikime  įprastais takais, bet ieškokime naujų ir tik tų, kurie išves į Šviesą.

Dykumos pamąstymai

Beveik visą vasarą išgyvenau sausros periodą. Nebuvo minčių, įkvėpimų, neturėjau ir kuo dalintis. Žinojau, jeigu tokia Dievo valia, tegul taip ir būna. Jis geriau žino, kas vyksta ir kas man geriausia. Tiesiog pasitikėjau, gyvenau ir meldžiausi. Mąsčiau, jeigu Dievas panorės, plauks upės ir iš uolos ištrykš vanduo. Mano širdis tylėjo, vadinasi - reikalinga tyla.


Į dykumą mane išvedė žmogaus žodis. Žodis prikelia, žodis gydo ir žodis nužudo,- byloja liaudies išmintis. Mano atveju jis nužudė. Išgirdau nepalankią man žinią ir tarsi kažkas manyje nutrūko. Daug meldžiausi už tą žmogų ir situaciją. Dar šiandien gyvenu su nerimu širdyje. Todėl supratau: labai svarbu, ką sakai kitam, ar tai būtų artimas ar svetimas žmogus. Ar galėsiu apsiginti Dievo teisme, juk Jis pasakė, kad teks už kiekvieną žodį atsiskaityti, nesvarbu, kokiu teisuoliu jaučiausi. Kai girdžiu skundus, teisimus, pinigų reikalavimus ir  net per teismus, man baisu, ką daro žmonės, jie nesuvokia ką daro. Gal teismą reikėtų palikti Dievui. Juk Jis ne veltui pasakė neteisti, kad nebūtume teisiami. Suprantu - nuskriaudė, įžeidė - sunku priimti. Bet ar aš nuteisiu teisingai?


Dvasios sausroje daug klausiau kunigų, vienuolių pamokslų, mokymų, stiprėjau jausmais, dilo emocijos, blanko prisiminimai. Lyg daigelis po sausros pradėjau atsitiesti, bet daigelis dar labai gležnas ir pažeidžiamas.

Po šių išgyvenimų jautriau reaguoju į kito skausmą, kančią, išgyvenimus, renku mintis ir žodžius, ką galiu sakyti. Nemaloniais atvejais bandau nutylėti, bet manyje kaupiasi, darosi nepakeliama ir turiu pasidalinti su kažkuo artimu, kad nepratrūkčiau, juk M. Marija taip pat savo paslaptimi pasidalino su Šv. Elzbieta.

Meldžiuosi už visus patekusius į gyvenimo dykumą, kad kiekvieną ji subrandintų kovai, kantrybei ir ištvermei. Kad patekę į ją žmonės nepalūžtų, nežūtų, bet sustiprėtų.

Palaimingos gavėnios!

Pastaruoju metu dažnai susidurdavau su žodžiu „urvas“, žiūrėdama ir skaitydama šventųjų gyvenimų istorijas. Mane stebino jų tikėjimas, atsidavimas Dievui, troškulys būti tik su Juo ir nesvarbu, kur, kokiose sąlygose. Turėjo vienintelį norą - tarnauti Viešpačiui. 

Šie žmonės buvo giliai tikintys, pasitraukdavo į urvus ir juose ištisas dienas ir naktis praleisdavo vienumoje  su Dievu. Jiems nerūpėjo nei maistas, nei patogumai ar minkštas guolis, nedomino pasaulio siūlomi malonumai. Jie norėjo būti nuolatiniame ryšyje tik su Viešpačiu, nebijojo sunkumų, bado, mirties, bijojo vieno - įžeisti savo Dievą. Taip gyveno dykumų tėvai, pravoslavų šventieji, šventasis Pranciškus ir kiti. 

Už tą meilę ir atsidavimą Viešpats juos apdovanojo didžiomis malonėmis ir stebuklais, liudijančiais žmonėms jų tikėjimą ir atsidavimo gelmę. 

Paskutinę dieną prieš gavėnią Šventajame Rašte skaitome apie tai, kad Dievas už neklusnumą žmoniją nusprendė sunaikinti tvanų. Tik Nojus buvo pakviestas pasigaminti laivą. Tik jam su šeima buvo liepta pasislėpti jame ir išlaukti 40 dienų, kol potvynis praeis.

Simboliška, kad visa tai iškyla prieš gavėnios pradžią ir veda prie minties, kad bent dvasioje per visą gavėnios laikotarpį reikėtų pasitraukti į sielos dykumą, urvą, laivą. Pasilikti vienumoje su Viešpačiu, pagal galimybes stengtis sieloje būti tik su Juo dieną ir naktį, bent tas 40 dienų iki Velykų.

Manosios gavėnios metu stengsiuosi pasitraukti į savo sielos dykumą, vienumą, urvą nuo pasaulio. Kviečiu eiti kartu su manimi Kristų, kviečiuosi Mergelę Mariją, visus šventuosius, arkangelus ir angelus. Jaučiuosi susitepusi nuodėmėmis, gyvendama ydų ir netobulumo kupiname pasaulyje. Trokštu apsivalyti, atgailauti, kad atėjusi lemtinga valanda manęs neužkluptų netikėtai.

Visos gavėnios metu pasiryžtu dar karščiau ir įsiklausydama į manyje kalbančio Dievo balsą, melstis už save ir visus artimuosius, už žmoniją, taiką, Lietuvą, už kunigus, skaistyklos vėles ir visas intencijas, kuriomis meldžiuosi nuolat. Gavėnia man neatsiejama ir nuo pasninko trečiadienį ir penktadienį, nuo išmaldos, kuomet aukosiu kaip ir ką sugebėsiu. Nuolatinis palydovas gavėnios metu jau tapo penktadieninis Kryžiaus kelias bažnyčioje ir sekmadienio popietės giedant Kalvarijos kalnus namuose. Širdyje atiduosiu, aukosiu Dievui viską: tiek gėrį, tiek ir visas nesėkmes. Viskas tam, kad Velykų rytas išauštų kupinas prisikėlimo, atsinaujinimo ir pripildytas dar didesnio ryšio su Dievu po septynias savaites trukusios kelionės, tam, kad Viešpats mane tobulintų kažkada laukiančiam mūsų susitikimo momentui. 

Palaimingos visiems gavėnios, kad po jos kiekviena siela būtų apdovanota Viešpaties malonėmis!

Įrašo autorė - IRENA.