liepos 29, 2012

Pragaras realus

Tikime, kad egzistuoja Dievas, todėl be abejonės egzistuoja ir pragaras. Šiame  video įraše pasakojama vienos moters patirta sielos kelionė pragare. Tai tik paliudija  pasirinkto gyvenimo būdo pasekmes.

Dievas yra meilė, nenusisukime nuo Jo kvietimo, priimkime Jo siūlomą draugystę, gyvenkime taikoje ir meilėje su visais.

Video galima rasti šioje nuorodoje:  Pragaras realus.


liepos 25, 2012

Nuo Guru iki Jėzaus

                                                     
Noriu pakviesti susipažinti, kas nežinote. Atrodo akualu šiandien.



http://www.egzorcistas.lt/galerija/nuoguruikijezaus

liepos 23, 2012

Užslėptas Dievas

                                               
Jėzus taip užsislėpęs mane silpną drąsina.

Aš galiu prie Jo prisiartinti, žiūrėti bei kalbėti be baimės. Jei Jėzaus garbė būtų matoma visoje savo kilnybėje, kas išdrįstų su Juo kalbėti?

Ant Taboro kalno apaštalai išsigandę puola ant žemės, pamatę vos vieną Jo garbės spindulėlį. Jėzus pridengia savo galybę, nes kitaip žmogus išsigąstų. Pridengia savo šventumą, nes Jis matomas visame savo aukštume, atimtų drąsą iš mūsų silpnų dorybių.
Jis sutramdo savo meilę mums, nes, jei nieko nebūtų tarp Jo ir mūsų, Jo karštis mus sudegintų: Viešpats tavo Dievas yra deginanti ugnis.
Tokiu būdu Jėzus, prisidengęs švč. Sakramente, drąsina mus silpnus nuodėmės sūnus ir dukteris: ar Jėzaus prisidengimas Eucharistijoje  nėra didžiausios Jo meilės link mūsų parodymas?

Tikėjimas atpalaiduotas nuo mūsų pojūčių ir proto mus suvienija su Jėzumi švč. Sakramente. Kūnas čia neturi vertės; žodžiai kuriuos aš tariau yra dvasia ir gyvybė. Siela peržengia pojūčių nustatytas ribas ir įeina į Dievo - žmogaus posakramentaline priedanga kontempliaciją; tinkamai paslėpto, kad galėtų stovėti arti Jo, tinkamai matomo tikėjimo akimis. Ši uždanga užuot buvusi mums sunkenybe, tampa padrąsinimu ir paspirtimi. Taip esame traukiami pažinti ir suprasti tiesą, ieškoti užslėpto turto, galime įveikti visus sunkumus...

Viešpatie, mano sielos geisme, Aš Tavęs ieškau be paliovos, parodyk man savo veidą!

Mintys iš 1930m. švč. Jėzaus Širdies laikraštuko "Žvaigždė".

Niekada nesusimąsčiau, kaip paprastai  žmogui galėčiau paaiškinti apie Švč. Sakramento svarbą mums. Šis straipsnis man padėjo gerai suvokti ir suprasti begalinį Dievo nuolankumą ir meilę mums.

liepos 17, 2012

Bendravimo kryžius

Norėčiau pasidalinti pamąstymais apie bendravimą ir  tarpusavio supratimą. Džiaugsmas, kai gali kalbėti su kitu asmeniu apie tuos pačius dvasinius dalykus, kai kalbi ta pačia kalba ir kitam tai yra suprantama, gali diskutuoti.

Skirtumas, kai apie dvasinius dalykus kalbi su tais, kurie jų nepažįsta, jautiesi, tarsi būtumei iš kitos planetos. Negali nekalbėti, nes norisi liudyti Dievą, norisi, kad ir kiti Jį atrastų, pažintų. Kalbu ir jaučiu: matuojame skirtingais matais, kalbame apie skirtingus pasaulius. Privalau gerbti kitų nuomonę ir  supratimą. Iškyla dilema, ar ne per daug kalbu, ar ne per daug peršu savo pažinimą, savo supratimą?


Nenoriu po savęs palikti sužeistų sielų ir tarsi uraganas išvartyti kito sieloje sudėliotus jausmus.
Noriu būt  gaiviu vėjeliu, ieškau takelio, kuriuo praeiti galiu neįžeidus kitų.
Jei įžeidė mane, šaukiu iš sielos gelmių: "atleidžiu, išgirsk mane tu".
Prasilenkim, nepalikdami šukių skaudžių ant kelio kitų.
Atleiskim į kitų šukes įsidūrę, juk ieškome Dievo pasaulio, meilės kelių.
Tai kodėl aš pykstu ir neatleidžiu iš sielos gelmių?
Suvokiu, tokia nepasieksiu pasaulio, kurio trokštu esybe visa,
nes ten - tik meilė ir tik šviesa.
Kaip peržengti bedugnę savo sieloj tada?
Kryžius yra mano tiltas, kuris jungia pasaulius skirtingus savyje.
Tvirtai dedu kojas ant kryžiaus, nes kitaip nukrisiu į bedugnę,
 tik kryžius mano tiltas per sielos bedugnę yra,
tik jis man pamatas po kojom tvirtas per sielos bedugnę, kurioj pražūtis amžina.
Su Juo aš peržengsiu ją ir štai vėl naujo kelio pradžia.

liepos 06, 2012

Liudyti Dievą

Perskaičiau žodžius:
"kurie moko, tarsi deglu apšviečia kitiems kelią, o kurie tuo gyvena - patys yra deglai." 

Ir susimąsčiau...

Mintyse iškilo žodžiai:

              "Nelengva degti pačiam, lengviau parodyt, kaip dega kiti.                  
                        Žmones paliečia labiau, kai pats tu degi ir švieti.
              Šiandieną už Dievą aukščiau sielos savojoj širdy laiko pasaulį ir kuo jame, žmogau, tu esi.
               Jei  - fakelas, sustoja ir stebi kiti.
                       Taip šventą Dievo vardą sieloj neši,
               Juo tu švieti žemės kely.

Prisiminiau neseniai išgyventą situaciją. Į Žemaičių Kalvariją  nuvykome atlaidų išvakarėse. Niekas nėjo Kalvarijos kryžiaus kelių, tik mes trise miestelio gatvėmis traukėme giesmes. Giedant "Visų šventųjų litaniją" prie kažkokio baro stovėjęs su gėrimu rankoje jaunuolis, atsiprašė ir paklausė, ką mes čia skaitome. Paaiškinome.

Jis atsakė: "Tai tie septyni kilometrai, apie kuriuos kalbėjo kunigas".

Nežinau, kokią išvadą jis padarys savo širdyje, kokį sprendimą priims, bet džiaugiausi, kad galėjome paliudyti Dievą.

liepos 02, 2012

Tikėjimas - Dievo dovana

Sakoma - tikėjimas - Dievo dovana. Kai jautiesi turintis šią dovaną, norisi, kad ją turėtų visi. Dievas įvairiais būdais ateina į mūsų gyvenimą. Vienas iš jų parodytas filmuke, kurį siūlau pažiūrėti.