rugsėjo 21, 2013

Niekam nebūti skausmo priežastimi



Gyvenimas mano - kryžių daugybė...
Ką paimt, ką atmest aš galiu?
Kurį apeiti, kurį pasiimti kartu?
Gyvenimas mano - nedideli kryžiai,
Bet jų daugybę regiu.
Imu kryžių vieną po kito ant savo pečių.
Kurį palikti galiu?
Nesuprantu jų prasmės,
Nesuprantu jų reikšmės,
Bet taip Tu nori, Dieve, tikiu.
Kito skausmas -  kryžius ant mano pečių.
Paimti, apeiti, kaip pasielgti turiu?

Keli metai ši nuostata gyvena mano širdyje.  Pastaruoju metu ji ypatingai liečia. Aplink regiu tiek skausmo, žmonių neatidumo, neapykantos, liejasi jų puikybės upeliai... Daugelio skausmo priežastis - žmonės vienas kitam. Augančio skausmo galybė verčia giliau susimąstyti, ką tai reiškia?  Ar aš  pati prie jo augimo neprisidedu?

Daugybę kryžių regiu: mažų, didelių, sunkių ir lengvų...
Nebūk niekam skausmu, kryžiumi ant kito pečių.
Būk angelu Žemėj geru, ramybe širdžių, Dievo vaiku, džiaugsmas sielų...
Tokią viziją šiandien regiu: būt angelu Žemėj geru.
Nebūk skausmo priežastis, bet gydantis balzamas sielų,
Prie kurio prisiglaudusi kiekviena širdis,
Pajaustų – Dieve, tai Tu.
Ne skausmas gydo sielas (jis simptomas, kad kažkas negerai)
Gydo šiluma, jos meilės Dieviškas balzamas.
Ateik kenčianti širdie, apkabins tave mano ranka
Ir tau bus gera.
Nesvarbu, kad siaučia aplinkui audra, mes dviese stebėsime ją
Ir tau bus gera.
Viešpaties šventosios meilės apsupta pajus siela - kažkas rūpinasi ja,
Kažkam su ja gera..

Viešpatie, Tu mus visus pašaukei darbuotis dėl Dievo karalystės ir davei įvairius talentus. Jei Tu man davei  supratimą, nebūti kitam skausmo priežastimi, padėk man šį talentą paleisti į apyvartą, mažinti žemėje skausmą ir dar daugiau sielų laimėti Tavo garbei. Tu, Jėzau, pasakei: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams...“. Aš noriu  būti tuo gydytoju.
 
 

rugsėjo 05, 2013

Kai kito problema tampa mano problema

Palietė vienas įvykis ir privertė susimąstyti. Papasakoja žmogus man savo problemą, gyvenimo situaciją, klausia patarimo. Negaliu mandagiai išklausyti, abejingai paguosti ir sau pasakyti, kad tai ne mano reikalas, ne mana problema. Pasakotojas perkelia savo problemą  ant manęs, dabar ji tarsi ir mano, nes sąžinė neleidžia pamiršti. Iškyla klausimas, ką man su šita žinia daryti? Juk, jeigu ta žinia iki manęs atėjo, tai nėra šiaip sau atsitiktinumas, man atrodo, kad Dievas laukia mano sprendimų, ką aš darysiu, kaip pasielgsiu. Klausiu savo vidinio balso, stengiuosi išgirsti maldoje ir ateina mintys:
 
 
                      Žygiuoji gyvenimo kely, tiek kliūčių pakely.
                      Daug sielų, likimų, tūkstančiai skęsta nakty.
                      Stabtelėk, padėk kiekvienam kuo gali.
                      Sutiktieji- skirtingi dvasia, sveikata ir stiprybe.
                      Ir kiekvienas – skirtingam kely.
 Tikslas visų vienas – Dievas,
bet daug mirusių sielos nakty.
Ne kiekvienas vienas gali prisikelti širdy.
Tad pažiūrėk, ką turi, kaip padėti gali.
                                  Ką aprengti, paguosti, kam save išdalinti.
Būk kiekvienam tu paguoda sielos nakty.
Dievas daug duoda, kad padėtum kitam,
 ir dalintumeis žemės kely.
Niekuomet neišsenka aruodai, kai Dievo turtus dalini.
 
Suprantu, gavau žinią ir privalau padėti. Dažniausiai tokią minutę su savimi turiu Viešpatį ir žodį iš savo širdies.  Galiu paguosti, patarti kreiptis pagalbos į visos Visatos kūrėją, parodyti tą kelią ir pati pasimelsti. Aiškiai suvokiu, kito patarimo nėra. Sprendimą, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, turi priimti pats žmogus.  Geriausiai, kai tai jis daro kartu su Dievu, Jo patarimo klausia. O aš – taip pat tik klystantis žmogus. Žmogiui, ieškančiam pagalbos, sakau:
 
 
Pakelk galvą, pažvelki į šviesą- visuomet  pakilti gali.
Imk ranką ištiestą tau, imk Viešpaties ranką sielos nakty.
Ji pasiruošusi padėt kiekvienam, tik įsikibti į ją pats tu turi.
Imk, neliki nakty, nevilty - tu pakilti gali.
Tik panorėk ir pakilsi su Juo tu širdy.
 
 
Įrašo autorė - Irena.