Niekam nebūti skausmo priežastimi

Gyvenimas mano - kryžių daugybė...

Ką paimt, ką atmest aš galiu?

Kurį apeiti, kurį pasiimti kartu?

Gyvenimas mano - nedideli kryžiai,

Bet jų daugybę regiu.

Imu kryžių vieną po kito ant savo pečių.

Kurį palikti galiu?

Nesuprantu jų prasmės,

Nesuprantu jų reikšmės,

Bet taip Tu nori, Dieve, tikiu.

Kito skausmas -  kryžius ant mano pečių.

Paimti, apeiti, kaip pasielgti turiu?

Keli metai ši nuostata gyvena mano širdyje.  Pastaruoju metu ji ypatingai liečia. Aplink regiu tiek skausmo, žmonių neatidumo, neapykantos, liejasi jų puikybės upeliai... Daugelio skausmo priežastis - žmonės vienas kitam. Augančio skausmo galybė verčia giliau susimąstyti, ką tai reiškia?  Ar aš  pati prie jo augimo neprisidedu?

Daugybę kryžių regiu: mažų, didelių, sunkių ir lengvų...

Nebūk niekam skausmu, kryžiumi ant kito pečių.

Būk angelu Žemėj geru, ramybe širdžių, Dievo vaiku, džiaugsmas sielų...

Tokią viziją šiandien regiu: būt angelu Žemėj geru.

Nebūk skausmo priežastis, bet gydantis balzamas sielų,

Prie kurio prisiglaudusi kiekviena širdis,

Pajaustų – Dieve, tai Tu.

Ne skausmas gydo sielas (jis simptomas, kad kažkas negerai)

Gydo šiluma, jos meilės Dieviškas balzamas.

Ateik kenčianti širdie, apkabins tave mano ranka

Ir tau bus gera.

Nesvarbu, kad siaučia aplinkui audra, mes dviese stebėsime ją

Ir tau bus gera.

Viešpaties šventosios meilės apsupta pajus siela - kažkas rūpinasi ja,

Kažkam su ja gera..

Viešpatie, Tu mus visus pašaukei darbuotis dėl Dievo karalystės ir davei įvairius talentus. Jei Tu man davei  supratimą, nebūti kitam skausmo priežastimi, padėk man šį talentą paleisti į apyvartą, mažinti žemėje skausmą ir dar daugiau sielų laimėti Tavo garbei. Tu, Jėzau, pasakei: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams...“. Aš noriu  būti tuo gydytoju.