sausio 17, 2015

Ramybės (Optino senolių) malda


Pastaruoju metu atrodo, kad gyvenime trūksta ramybės ir susikaupimo, susitelkimo, darnos, atidumo. Kad kažkas neleidžia jaustis kitaip, kaip tik būti dvasioje "susitaršiusiai". Nerandu kito žodžio tam apibūdinti tiksliau. Nes "susivėlusi" apibūdintų tik nešukuotų plaukų išvaizdą, bet ne vidinę dvasios būseną.

Žinau, kad tai negerai. Taip pat žinau, kad tokia būsena yra tarsi juodi akiniai, neleidžiantys pamatyti išties svarbių dalykų tikroje jų šviesoje. Tačiau pačiai bandyti iš to išeiti tas pats, kas nemokančiam plaukti stengtis nenuskęsti: kurį laiką gal ir atrodys, kad sekasi, tačiau galiausiai jėgos išseks ir vis tiek teks skęsti.

Prašiau Dievą vidinės ramybės, pakantumo ir nuolankumo pasitinkant visus iššūkius bei įvykius "ne pagal planą". O Jis, atrodo, tarsi koks užsispyrėlis, bandantis mane išmokyti mandagumo prašant ir dėkingumo gaunant, tylėjo. Kol atsiliepė tada, kai jau nesitikėjau, atsiųsdamas, nukreipdamas mane susitikimui su iki šiol negirdėta malda - Ramybės malda.

Pamaniau: "Pokštininkas! Jis už mane geriau žino, ko man reikia ir kaip aš jaučiuosi. Tik vis laukia, kol tinkamai paprašysiu..." Nors dažnai net nežinau, ko tiksliai prašyti. Bet džiaugiausi radusi šį mažą stebukliuką, kuris dvasinio "susitaršymo" akimirkomis, galbūt, bus naudingas ne tik man, tačiau ir kam nors, panašiai besijaučiančiam, panašiai mąstančiam. 


Taigi... 


Viešpatie, leisk man su dvasine ramybe pasitikti visa, ką atneš prasidedanti diena.
Viešpatie, suteik man visišką atsidavimą Tavo Švenčiausiajai Valiai.
Viešpatie,kiekvienam šios dienos metui ir viskam nuteik ir palaikyk mane.
Viešpatie, kad ir kokios naujienos šiandien  pasiektų mane, išmokyk jas priimti ramia širdimi bei tvirtu įsitikinimu, jog viskam yra Tavo Švenčiausia Valia.
Viešpatie, leisk pažinti Tavo Švenčiausiąją Valią, skirtą man ir mano aplinkiniams.
Viešpatie, visuose mano žodžiuose ir veiksmuose vadovauk man.
Viešpatie, visuose nenumatytuose atsitikimuose, neleisk man užmiršti, kad visa yra Tavo siųsta.
Viešpatie, išmokyk teisingai, paprastai ir išmintingai elgtis su namiškiais ir su tais, kurie mane supa, kad nė vieno neįskaudinčiau, bet kiekvienam neščiau gėrį.
Viešpatie, suteik man tvirtumo pakelti prasidedančios dienos sunkumus ir ištverti iki galo.
Viešpatie, vadovauk mano valiai ir išmokyk mane melstis, viltis, tikėti, mylėti, iškęsti ir atleisti.
Viešpatie, neatiduok manęs mano priešų valiai, bet dėl Savo Švenčiausiojo Vardo, vesk ir vadovauk man.
Viešpatie, apšviesk mano protą ir širdį, idant suprasčiau Tavo Amžinuosius ir Nesikeičiančius Įstatymus, kuriais valdai pasaulį, kad aš, nuodėmingas Tavo vergas, galėčiau teisingai tarnauti
Tau ir savo artimui.
Viešpatie, dėkoju Tau už visa, kas manęs laukia, nes tvirtai tikiu, kad Tave mylintiems, visa išeina į gera.
Viešpatie, palaimink mano išėjimą ir grįžimą, darbų atlikimą, žodžius ir mintis. Ragink mane visuomet su džiaugsmu skelbti, apgiedoti ir šlovinti Tave, nes esi šito vertas per visus amžių amžius. Amen.

sausio 10, 2015

Tegul meilė plinta pasaulyje


Teroro išpuoliai, žudymai, peštynės, karai, smurtas, neapykanta, net  artimų žmonių santykiai grindžiami ne meile... Išduoda ir palieka visi: tėvai, vaikai, sutuoktiniai, broliai, seserys, ką jau kalbėti apie svetimus. Iš kur tai? Juk žmogus Dievo sukurtas pagal Jo paveikslą, kad mylėtų Dievą visa širdimi, visu protu, visomis jėgomis, o savo artimą, kaip save patį. Kas sudraskė žmogaus širdį, kad ji pasidarė tokia žiauri?

Meilė sukūrė žmogų meilei, kad jį mylėtų ir jis mylėtų. Žmogaus  prigimtis šaukia - jis turi būti mylimas, kažkas jį turi mylėti ir nesupranta, kad, jeigu Žemėje nėra kas jį myli - Dievas jį tikrai besąlygiškai myli. Gal dėl to viskas taip ir vyksta su visais: nepajuto meilės - atsiranda sužeidimas širdyje ir žmogus į viską reaguoja skausmingai. Kas pasitaiko jo kelyje, ant to išlieja savo skausmą, šitas, gavęs „dozę“, išlieja ją ant sekančio sutikto ir taip nemeilė plinta... 

Meilė sunaikinama, o sunaikinus ją jaučiasi tuštuma, ir žmogus stengiasi ją pakeisti, užpildyti seksu, valdžia, pinigais, smurtu, kito engimu... Nesupranta, kad kiek save tais tuščiais dalykais bepildytų, nesijaus laimingi ir mylimi. Prigimtis sugriauta, norint ją atstatyti, reikia grįžti prie ištakų: prie Dievo, nes Dievas yra meilė. Reikia pradėti mylėti. Pirmiausiai šalia esantį: sutuoktinį, vaiką, tėvus, gimines, bendradarbius, kaimynus ir t.t. tegul meilė plečiasi.

Labai patiko šis meilės apibrėžimas: meilė trokšta, kad kitas būtų laimingas, net ir patirdama nuostolį ar skausmą. Meilė nėra egoistė. Geriausias to pavyzdys - Kristus. Jis už mane prisiėmė skausmą, panieką, kančią, mirtį, kad aš būčiau laiminga. Labai pažįstamas jausmas, kai esi mama...

Neturiu vilties, kad visi pamils ir pasaulyje atsivers meilės rojus. Žinau, ir toliau bus visko: puls, įžeidinės, įskaudins. Todėl prašau Tavęs, Jėzau, meilės Karaliau, tokiomis akimirkomis apkabink mane, nepaleis, leisk išsiverkti ant Tavo peties ir vėl eiti tolyn, nieko neįžeisti, neįskaudinti tik mylėti ir skleisti meilę, kad ji augtų ir skleistųsi pasaulyje.