kovo 24, 2016

DIDŽIOJI SAVAITĖ

Didžioji savaitė - Kristaus kančios ir mirties savaitė bėga apmąstymuose ir nustebime. Jis mirė už mane, kad aš gyvenčiau. Mirė todėl, kad myli mane.

Kaip man, savo ribotu protu suvokti, suprasti tokią meilę. Tiek iškentėti paniekos, gėdos ir didžiulio fizinio skausmo už nusidėjėlį.  
Kokia be galo tyra ir nesavanaudė turi būti ši meilė. 

Suvokiu vieną, jeigu Jis nebūtų miręs už mane, aš tikrai būčiau žuvusi savo nuodėmėse.
Koks gailestingumas! Kokia meilė! Žmogaus protui tai nesuvokiama. Kristus ne tik mirė už mane, bet ir pakvietė sekti Jį, leido sugrįžti, atsiversti, apgailėti savo nuodėmes, todėl šiandien aš jaučiu Jėzui begalinį dėkingumą. 

Už savo nuodėmes aš turėčiau būti prikalta prie kryžiaus ir tai būtų teisinga. Tuo tarpu Jėzus iš manęs nori tik vieno - atsidavimo Jam. Ką aš bedaryčiau dėl Jo būtų maža, kad atsilyginčiau už tą auką, kurią Kristus padarė dėl manęs. Mano dalyvavimas šios savaitės Šv. Mišiose, mano pasninkai, apsimarinimai ir maldos tėra  tik lašelis jūroje už Jėzaus dėl manęs  iškentėtą kančią.

O nesuvokiama Dievo meile, žmogui nesuprantamas gailestingume!

Didįjį penktadienį pradėsime Dievo gailestingumo noveną už savo ir pasaulio nuodėmes, kad pasiruoštume Dievo Gailestingumo sekmadieniui per Atvelykį. Melsiuosi su begaliniu dėkingumu.



Visiems palaimintų, džiaugsmingų Šventų Velykų. Kristus tikrai prisikėlė ir mirtis nugalėta!

kovo 09, 2016

GAVĖNIOS KELYJE


Kuo daugiau skaitau, studijuoju, klausausi įvairių laidų reiliginiais klausimais, tuo mažiau suprantu, tuo mažiau aiškumo. Teisingas posakis „kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių“. Kuo giliau einu, su kiekvienu  žingsneliu link Dievo, tuo didesnė atsiveria mano sielos dykuma. Bet joje aš ne viena.
Dievas davė man žmones su kuriais dirbu, gyvenu, einu tikėjimo keliu. Ne pati juos išsirinkau. Tai įvairūs charakteriai, supratimai, norai ir deja, kartais labai skiriasi nuo manųjų. Turiu juos priimti, kaip Dievo man skirtą planą, numirti savo norams.

Gavėnia man visko permąstymo metas, pažiūrėjimas į save iš kitos pusės. Ypač tai gerai matosi per kitus, greta esančius asmenis.  Geriausiai per tuos, kurie nepatinka man.  Per juos Dievas moko mane mylėti visus. Dievo meilė - be išskaičiavimo, be dėmės, mano, deja – labai skylėta. Kodėl taip yra?
Problema manyje, privertusi mane  pažiūrėti į save kitaip, iš kitos pusės. Pasirodo - tai puikybė giliai pasislėpusi manyje, kurią sunku ne tik pastebėti, bet ir įtarti. Gavėnios kelyje bandau ją rauti  malda ,  apmąstydama ir kontroliudama savo poelgius, atsisakydama savo norų, bandau numirti sau, kad galėčiau prisikelti su Kristumi.

Mielieji, palaimintos Gavėnios kelionės visiems.

Irena