gruodžio 26, 2012

Kaip aš išgyvenau Kalėdas

      
Buvo Adventas - ruošimasis Jėzaus gimimui. Daugybės reikalų ir rūpesčių laikas. Atėjo Kalėdos, girdėjau, kažkur Betliejuje gimė Jėzus Kristus. Aš laukiau Jo gimimo. Tačiau tą dieną nieko, ko tikėjausi neįvyko - sielos tamsa ir tyla.
 
Kur rasti gimusį Kristų, kur tas Betliejus? Žinau, sužibo virš jo žvaigždė, kuri atvedė karalius prie Kūdikėlio. Meldžiau Šventosios Dvasios, kad nuvestų mane sieloje prie Dievo Sūnaus ėdžių. Turiu Jam dovaną, per visą Advento laiką ruoštą puokštę, nešu ją. Kelionė buvo sunki: per tamsą, pasitikint vien Dievo vedimu. Kai visi giedojo ir ragino garbinti gimusį Kūdikėlį Jėzų, aš ėjau tamsos, abejonių, skausmo keliu.
 
Kažkur giliai širdyje ruseno viltis - rasiu. Ir ji neapvylė. Antrą Kalėdų dienos rytą pamačiau tai ko ieškojau - Jėzų. Padėjau atsineštą puokštę. Štai čia guli mano sielos Viešpats ir Karalius. Klausiu: "Kokį įsakymą man duosi? Ką turiu daryti?"
 
Jėzus man sako:  "Sodinsime sielos vynuogyną. Štai daigelis Šventų Mišių aukos, pasodink jį ir kiek galima dažniau jį lankyk, laistyk ir prižiūrėk. Išpažnties daigelis, nors kartą per mėnesį jį atsimink ir naudok. Šventojo Rašto kasdienis skaitymas ir meditacija, augink ir brandink jį. Kasdienės maldos, buvimas su manimi ir mūsų bendrystė šventa tebus puoselėjama. Kiek gali daugiau tam skirti laiko, laistyk kantrybės vandeniu šventu. Pasninko ir susilaikymo daigelį sodinkim kartu. Kantrumas, kurį seniai tavy brandinu. Geri darbai, gyventi, aukotis dėl sielų kitų. Visa tai tavy sodinu. Auginki, laistyk, prižiūrėki tu. Tai mano vynuogynas, kurį šiandien tavyje sodinu. Gal bus ir naujų augalų, parodys tau Šventoji Dvasia jų. Svarbu - sąžiningai eiti šią tarnystę, kurią tau skiriu."
 
Šiandien šlovinu savo gimusį Karalių, dėkoju, kad Jis rūpinasi manimi.

gruodžio 19, 2012

Dievo gimimo belaukiant...


Dievas turi užgimti, gyventi, turi rasti gerumą širdies.

Bet kur Jam ateiti, jei sielos neįsileidžia Dievo širdies?

Dievas mato tik „šventę“ be Jo širdies.

Kur Jam apsigyventi? Kur rasti ėdžias? Kas jam padės?

Kas priims Dievą, įsileis, gerumu kas palies?

Nėra meilės šiandien: pyktis, nesantaika, žudynės.

Kas priglaus, pasitiks Meilę?

Ar ras Dievas vietos? Ar ras tikėjimą?

Viskas šiandien nuniokota , sudaužyta, nužudyta piktos širdies.

Prašau, žmonės, ištuštinkim sielas, atverkim duris gimstančiai Meilei,

 kuri tuoj nusileis į pasaulį, į širdis.

Priimkime Dievą, atsiverkime gėriui, sukilkim, ištremkime blogį,

ištuštinkim sielas, paruoškime Dievui, gimstančiai Meilei,

pamilkime Meilę, mylėkime, paskęskime Meilėje.

gruodžio 13, 2012

Adventas - laikas keisti pasaulį, pradedant nuo savęs


Adventas - Kristaus gimimo laukimo laikas. Mąsčiau - jis turėtų skirtis nuo kitų metų laikų. Kaip aš turėčiau laukti Kristaus ? Kaip pasiruošti Viešpaties gimimui?
Palietė per rekolekcijas naujai išgirsta, kunigo pasakyta mintis: Pasaulį pradėkime keisti nuo savęs. Tai tapo mano advento laiko devizu.
Lengva pasakyti, bet kaip padaryti?
Pradėjau nuo išpažinties. Pažvelgiau į savo vidų - nuodėmės tarsi mūro siena skyrė mane nuo Dievo. Ši siena buvo sumūryta iš mano puikybės, pykčio, nekantrumo, neatleidimo, teisimo, stabų ir daugybės kitokių nuodėmių plytų. Išpažintimi ir atgaila sugrioviau šią sieną, išpurenau žemę ir pasodinau meilės, atleidimo, nuolankumo sėklas, kurias laistysiu malda ir auka. Aš žinau, kad piktas priešas puls mano sodą, mėtys naujas plytas, akmenis, siųs audras, vėtras, krušas...
Aš prašau Mergelės Marijos, dangiškosios Motinos, šventųjų ir Viešpaties pagalbos, kad apsaugotų mano pasodintas gėles, kurias auginu Jėzui. Noriu išauginti ir atnešti jas gimusiam Kūdikėliui, kad Jis pajustų, jog yra laukiamas, kažkam brangus. Todėl aš kantriai ir budėdama sėdėsiu prie savo pasodintų sėklų, laukdama žiedų ir vaisių.
Dangiškasis Tėve, be Tavo pagalbos aš jų neišauginsiu, padėk man. Aš labai laukiu Tavo Sūnaus gimimo ir trokštu pasitikti Jį su savo išaugintų gėlių puokšte...


Įrašo autorė - Irena.