birželio 26, 2012

Du keliai

Evangelija pagal Mt 7, 13-14:  "Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių. Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda."

Šios dienos evangelijos žodžiai labai aiškiai nori mums pasakyti, kad turime pasirinkimą, kaip gyventi, kam gyventi... Erdvūs vartai ir platus kelias - tai labai lengvai pasirenkamas gyvenimo būdas, aprūpintas materialių malonumų išgyvenimu. Gyvenimo moto "man tai malonu ir naudinga".

Siauras kelias ir ankšti vartai - tai savotiškas savęs išsižadėjimas. Tai - pilnas sunkių suvaržymų ir išbandymų kelias.

Pirmas kelias iš pirmo žvilgsnio labai traukiantis, malonus, taip ir norisi jį pasirinkti, tačiau kuo tai baigsis, ar pakaks juo einant būti laimingu?.. Kodėl mes bijome gyventi ne sau? Kodėl mums sunku būti nuolankiais, neišpuikusiais, altruistiškais...?  Pasirinkimas - mūsų rankose.

Mano mintys:
                                   Suteik, Viešpatie, jėgų atsisakyti, kas netikra, kas egzistuoja migloje
                                          Suteik jėgų pasipriešinti, kas iš piktojo kėsinasi suvilioti mano mintis.
                                          Siela trokšta būti laisva, Tavosios meilės apglėbta.
                                         Nors ir degins mano kūną kančia, širdis liepsnos iš laimės, kad pagarbinau Tave.

birželio 23, 2012

Politiko "malda"

                      
                  Politikas vėluoja į posėdį. Atvyko  į mašinų parkavimo aikštelę , bet niekaip neranda vietos.Tada pakelia akis į dangų ir prašo Dievo:
-Prašau, Dieve, padėk man rasti vietą. Jei man padėsi, kiekvieną sekmadienį eisiu į bažnyčią ir mesiu gerti.
Tada pagaliau pamato laisvą vietą. Ir vėl pakelia akis į dangų:
-Ačiū,  nebereikia, jau radau.
                    Ir mes dažnai kreipiamės į Dievą tik tada, kai mums ko nors reikia. Esame, kaip politikai prieš rinkimus - rinkiminės kampanijos metu prižadame įvairiausių dalykų, o gavę - pamirštame.
 

birželio 22, 2012

"Blatas" pas Dievą

Dažnai girdžiu žodį "blatas". Blatas tai šitame, tai aname reikale. Tai lyg protekcija, garantija, kad gausi, ko nori. Pervėrė mintis - kodėl neieškome "blato" pas Dievą, kuris viską gali, kuriam nėra negalimų dalykų, kuris padeda kiekvienam, jei tik tai bus naudinga žmogui?

Šiandien tiek daug pasaulyje nepagydomų ligų, kančios, nesėkmių, nelaimių, skausmo, nesaugumo. Yra jėga, kuri gali visame kame padėti, kurio pažinimo ir supratimo galimybės mums nesuvokiamos, o mes ieškome pagalbos pas tokį pat paprastą, ribotą ir mirtingą žmogų.

Mums reikia ieškoti "blato"pas tą, kuris neapgaus, nepasielgs neteisingai, žmogiškai. Kiek daug gerai žinomų ir nežinomų šventųjų yra išėję pas Viešpatį, visą savo gyvenimą Jam paaukoję (Mergelė Marija, Šv. Pranciškus, Šv.Klara, Šv.Teresė Avilietė, Šv.Teresėlė iš Lizje, Šv.Benediktas, Šv.Juozapas ir kiti). Ar nereikėtų iešoti "blato" pas juos, kad užtartų pas Viešpatį? Pabandykite ir įsitikinsite.

birželio 18, 2012

Meilė priešams

Evangelija pagal Mt 5, 44:
"Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus".

Mūsų žmogiškasis silpnumas mus verčia manyti priešingai - jog pamynę kitą žmogų tapsime laimingesni...
Bet juk neapykanta, pyktis, vaidai, barniai naikina mumyse žmogiškumą, tampame piktojo vergais, pasiduodame šaltai, bejausmei vergijai.
Tačiau mes juk gimėme šiame pasaulyje ne tam, kad vergautume, bet būtume laisvi savo širdies darbais. Padaryk nors vieną gerą darbą piktam priešui ir tavoj širdy sužydės ramybės ir laisvės lelija. Mylėk ir gerbk savo persekiotojus ir pajausi, kad nuo tavo veido nedingsta šypsena. Juk pyktis ir apmaudas sėja tik nelaimės sėklas. Kai bus labai sunku atsiplėšti nuo pykčio grandžių, melski Dievo, kad suteiktų tau dvasinių jėgų.

 Paprastos ir kuklios mano mintys:

Dievas yra meilė ir šviesa.
Jame pykčio nei lašo nėra.
Jeigu priešą turi, laimink jį ir melsk jam laisvės širdy.
Juk kaip lengva ir gera gyventi, kai mus supa draugystės, supratimo ir pagarbos dvasia.
Nebūki vergas piktumo! Malda  tai sutrupink  savy.
Tada liesis į tavę Dievo meilės šviesa.

birželio 16, 2012

Švč. Jėzaus ir Nekaltoji Mergelės Marijos Širdys verkia dėl žmonijos nuodėmių

 Vakar buvo minima Švč. Jėzaus, o šiandien - Nekaltoji Švč. Mergelės Marijos Širdys. Ta proga noriu pasidalinti prisiminimais iš piligriminės kelionės.

 Prieš keletą metų nusipirkau A. M. Vaiglio knygą "Marija - Paslaptingoji rožė", kurią perskaičiau vienu prisėdimu. Šiemet kilo mintis aplankyti šią nuostabią vietą, kurioje 1947 metais apsireiškė  Mergelė Marija.

 Birželio 2 -ąją atvykome į Montichiario katedrą (Šiaurės Italija), prisijungėme Šv. Mišių aukoje prie didžiulės grupės piligrimų, atvykusių iš įvairių pasaulio šalių, maldos. Po to Šv. Dvasios vedami (be klaidžiojimų) atvykome tiesiai į Fontanelį (Montechiaro priemiestį). Piligrimai taip pat atvyko čia ir ruošėsi procesijai. Prisijungėme prie jos. Buvo nešama apie 15 - 20 Paslaptingosios Rožės statulų, paveikslai, gėlės, kalbamas rožinis, giedamos giesmės ir einama per miestelį.

Procesija sugrįžo prie Jėzaus Kristaus kryžiaus, prie kurio padėjo gėles, statulas ir meldėsi įvairiomis kalbomis. Pagarbinusi kryžių, procesija savo kelią baigė prie  Marijos Paslaptingosios Rožės statulos, sukalbėjo Mergelės Marijos litaniją. Vėliau nuėjome prie apsireiškimo metu Dievo Motinos palaiminto vandens, atsigėrėme, prisipildėme indus parsivežimui ir pabraidėme tam skirtame baseinėlyje.

Montichiaryje apsireiškusi Mergelė Marija prašė maldos - atgailos ir atsiteisimo už nuodėmes. Prieš atvykdami į Italiją, Vokietijoje aplankėme Vestkirken'o bažnyčią, kurios altoriuje yra nuplakto Kristaus  statula,  kažkada verkusi. Niekur neteko matyti tokios statulos. Kristus taip pat verkė dėl žmonijos nuodėmių, dėl jos ėjimo į pražūtį.  

Netoli tos vietos, Murnau miesto bažnyčioje aplankėme Švč. Mergelės Marijos statulą,  taip pat kažkada verkusią dėl žmonijos ėjimo į pražūtį.

Kelionės įspūdžiai - neaprašomi, dvasinė patirtis ir susimąstymas dėl sielų likimo paliko gilų pėdsaką mūsų  širdyse ir vertė mąstyti apie begalinį Dievo gailestingumą.

birželio 03, 2012

Motina Teresė - tamsybių šventoji


Kas gi buvo palaimintoji Motina Teresė, apie kurią, tikriausiai, visi esame girdėję? Man ji - įkvepiantis pavyzdys, kaip vienas žmogus su tikėjimo ir Dievo pagalba gali pakeisti pasaulį. Kviečiu pažiūrėti sukrečiantį dokumentinį filmą apie pasiaukojimą,  artimo meilę ir tikėjimą. Tikiuosi, kad šis filmas leis atitrūkti nuo mus supančių kasdieninių problemų ir suvokti, kad šitam pasaulyje be mūsų pačių yra ir daugiau žmonių, kuriems reikia mūsų visų pagalbos..

Kažkas, matydamas, ką Motina Teresė daro vargšui, sušuko: "Aš to nedaryčiau už viso pasaulio auksą!" Motina Teresė atsakė: "Aš taip pat!"