kovo 06, 2021

UŽ KIEK ŠIANDIEN PARDUODAME KRISTŲ


Mano siela tarsi miegantis vulkanas gyvena malda, darbais, pasninkais, tačiau staiga prabunda, paveikta kažkokio įvykio ir negali tylėti. Tokiu įvykiu tapo ir moteriškės pareiškimas, kad ji nori atsisakyti bažnyčios ir krikšto sakramento. Mano siela šaukia: „ji nesupranta, ką daro. Dėl ko? Už kiek šiandien parduodame Kristų?“ Už išgarsėjimą bet kokia kaina? Juk tai mažiau už trisdešimt sidabrinių? Ir už ką? Kad bažnyčios nariai pavadino kitos pakraipos žmones „iškrypėliais“? Bet juk iškrypimas ir yra tik nukrypimas nuo normos. Juk šiandien Lietuvoje, o ir visame pasaulyje gyvenantys ne vyro ir moters santuokoje asmenys dar nėra laikoma norma, tad ko čia pykti? Iš kitos pusės, juk visi esame laisvi, gyvename demokratinėje Valstybėje, tad aš suprantu- galiu turėti savo nuomonę, išsakyti ją ir neturi ji sutapti su kitaip mąstančių, todėl nesuprantu, ko čia pykti, jeigu ją reiškiu? Bažnyčia turi tvirtą poziciją ir nuomonę tais klausimais ir aš jai pritariu. Bažnyčios galva – Kristus, kiek mes galime Jį išdavinėti, pardavinėti ir žudyti? Ir tik iš meilės mums Jėzus viską pakenčia, nes Jis supranta-mes dažnai nežinome, ką darome. Ir tik tada, kai kas nutinka, nebėra vilties mes bėgame prie Jo: „Dieve ,gelbėk, Dieve, padėk“.

Baigiu kunigo Julius Sasnausko žodiais, kad galbūt yra kas nors besimeldžiantis už ją. Melskimės.

Irena

gruodžio 26, 2020

MANO KALĖDOS


Advento metu palietė žinia - Jėzus atėjo į pasaulį ne tam, kad jį pasmerktų, bet išgelbėti jį. Žinia girdėta, tačiau dabar ji prakalbėjo į širdį. Jėzus atėjo į pasaulį dėl manęs, nes aš nusidėjėlė ir už savo nuodėmes ant kryžiaus turėjau mirti aš. Jis už mane prisiėmė panieką, pažeminimą ir kančią. Tai meilė be išskaičiavimų ir tikriausiai neįmanoma žmogui, bet tik Dievui. Atsirado didžiulis laukimo Jo užgimimo jausmas. Labai laukiau Jo atėjimo ir užgimimo mano širdyje, puošiau ją maldos žiedais, pasninkais, menkomis aukomis. Labai troškau, kad Jėzus gimtų mano širdyje. Todėl, atėjus Kalėdų rytui, man nebebuvo svarbu, kad negaliu ateiti prie prakartėlės bažnyčioje, nes Kūdikėlis Jėzus užgimė mano širdyje. Mintyse nuolat buvau su Juo. Aplinkui tuščios gatvės, jose klaidžioja Korono virusas, ieškodamas aukų, man artimi žmonės už kilometrų, bet Jis manyje ir su manimi. Jėzus -  mano gyvenimas ir viltis. Šiandien, man džiaugsmo diena ir ji dar ryškesnė dėl to, kad per Adventą teko praeiti tuo pačiu kryžiaus keliu, kuriuo šiandien eina daug žmonių, Koronos ligos keliu. Jame tik Jėzus teikė viltį. Šiandien mano Kalėdos išlauktos ir iškentėtos, pilnos džiaugsmo ir buvimo  su Jėzumi.

Visiems linkiu vilties su Jėzumi.