Marijos apsilankymas siejasi su žmonių tarpusavio
santykiais.
Ji aplankė Elzbietą, kad pabendrautų, pasidalintų savo
džiaugsmu,
Kad atnaujintų meilę, savo jausmus.
Žmonių santykiai apsupti motyvų kitų: pasigirti,
pasipuikuoti.
Ką aš galiu, ką turiu, ką įsigijau, o kartais apsupti
pykčio, neapykantos jausmų.
Marija buvo kitokia tarp Žemės sielų: tyli, nuolanki, su
džiaugsmu dėl kitų.
Ji buvo motina Dievo ir Jo vaikų. Šėtonas - nuginkluotas
jos nuolankumu.
O mes uždarome širdis, užrakiname jas nuo kitų, tūnome drauge
su piktu.
Išsirinkę sau tamsą trumpam kelyje.
Su pykčio gija voratinklį sau audžiam jame ir patys
pagaunam save.
Taip pamėgome tamsą, kad bijom šviesos, kuri apšvies
netobulumus mūsų sielos.
Ateik Dieve vaduoti ir laisvinti kiekvieno sielos,
išvesti į šviesą, išvest iš tamsos.
Ateikim pas Dievą, ieškokim šviesos, tegul tamsą sielos
nušvies Dievas mūsų keliuos.
Viską darykim dėl Dievo ir kito sielos. Tenebus mumyse
jokios tamsos.
Telaimina Dievas mus mūsų keliuos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Dėkojame už mandagų komentarą ir laiką praleistą mūsų dienoraštyje.