Ar įmanoma būti ištikimu Dievui?

"Žmogus savo prigimtimi linkęs klysti",todėl man šiandien kirba mintis, kaip neklysti, kaip neskaudinti savo tyros meilės šaltinio - Dievo. Tačiau pirmoji parašyta mintis vis pateisina pastarąją. Žiniasklaidoje taip pat nekarta pasigirsta frazės apie Dievo tarnų nuklydimus, taip pat apie bažnyčios renkamų mokesčių įteisinimą ir sumos apibrėžimą(už teikiamas paslaugas), tai atrodo neteisinga ir neretai veda mus prie atšalimo tikėjimui, Dievui ir visa kas yra tyra ir vertinga.

Tad kaip išlikti stipriu ir nepasiduoti išoriniam pasaulio brėžiamam gyvenimo suvokimui, pasirėmiau šv. Aloyzo mintimis, gal ir Jums padės sunkiais gyvenimo išbandymo momentais. Pagrindinis Jo uždavinys „ Deo remte et immobiliter servise“, tai yra „Dievui tikra širdimi, ir nesvyruojamai tarnauti“. 

• Kai žmogiškasis tingumas ir patogumas Jam šnibždėdavo, kad sunku tarnauti Dievui, išlikti skaisčiu, tapti šventu, tada Jis tokias mintis šalindavo nuo savęs sakydamas sau: „Bet tai man daug padės amžinybei“.

• Kai Jį viliodavo prabanga ir smagumai, kai jauna vaizduotė žavinčiais vaizdais piešdavo Jam ateitį  pilną blizgėjimo ir garbės, tada Jis savo aiškiu protu manydavo: „Tai man nė kiek nepadės amžinybei“.

• Kai Jo tėvai ir giminaičiai dėdavo pastangas palenkti Jį atsižadėti savo pažintojo pašaukimo ir sumanymo Dievui visai pasišvęsti, tada Jis jiems sakydavo: „Dievo labiau reikia klausyti, nei žmonių“.

Įdomumo dėlei, taip Jis pasiekė savo tikslą. Jis, jaunas 23m. tapo karžygiu, užkariavo sau amžinybės aukštumas; Jis tapo vienas didžiausių šventųjų. Tūkstančių tūkstančiai sielų su šventu užsidegimu žiūri į Jį ir sako: „Ką Jis galėjo, tą ir aš galiu! Ir aš turiu patekti į dangų“.