Gavėnios pamąstymai apie asmeninę mirtį

 

Jėzus ruošėsi mirčiai. Ar aš ruošiuosi? Ar bent susimąstau apie tai? Šventieji tėvai moko nuolat apie tai mąstyti, pasiruošti išėjimui. Pabandau ir aš. Iškyla Kristaus mirtis. Jėzus ruošėsi: meldėsi, pasninkavo, leidosi gundomas, kankinamas ir prikalamas prie kryžiaus už mus visus. 

Kodėl? 

Tauta nedėkinga, neklauso, nuolat nusideda. Ir aš esu ta nusidėjėlė ir maištininkė, nevykdanti Viešpaties valios, norinti gyventi, kaip man patinka. Už save nenoriu mirti, ką ten kalbėti apie kitus. Nežinau, kokia bus mano mirties akimirka. Gal ligos patalas, gal avarija, gal kažkoks kitas būdas. Bet ar tai svarbiausia? Kaip aš priimsiu tą akimirką? Šauksiuosi Dievo, ar priekaištausiu, kaltinsiu? Ar priimsiu, kaip dera, jei nebūsiu tam pasiruošusi? 

Lieka bandyti įsivaizduoti, kokios mirties aš norėčiau. Nesvarbu, kokį išėjimo būdą man Dievas bus paruošęs, svarbu, kaip aš jį priimsiu.

Įsivaizduoju... esu mirties patale. Sukasi paskutinės minutės. Gal leis Viešpats suvokti, jog daugiau laiko nebus man duota. Permetu mintimis savo nuodėmes, savo mirtį jungiu su Kristaus mirtimi ant kryžiaus, atsiprašau už visas gyvenimo  klaidas ir nuodėmes, sužadinu gailestį dėl jų ir jas atiduodu Jėzui ant kryžiaus sunaikinimui (nenoriu palikti ateities kartoms). Savo gyvybę, savo sielą atiduodu į Viešpaties rankas, meldžiu Amžinojo Tėvo gailestingumo. Prašau  Mergelės Marijos pagalbos, užtarimo, nuvesti pas Sūnų. Prašau  Archangelo Mykolo pagalbos ir apsaugos, palydėti į dangų.  Tai turiu išmokti, įsisąmoninti, dažnai kartoti, kad atėjusi akimirka neužtiktų manęs nepasiruošusios.

Įsivaizduoju, kad  tą akimirką, mano malda turėtų būti tokia:

Tėve, Sūnau, Šventoji Dvasia, aš stojuosi Jūsų akivaizdoje. Savo kančias ir mirtį jungiu su Kristaus kančia ir mirtimi ant kryžiaus. Gailiuosi už visas savo gyvenimo klaidas ir nuodėmes, atleisk man, paimk Jėzau jas ir sunaikink ant kryžiaus, uždenk jas savo kančia, nuplauk savo krauju ir padaryk mane skaisčią, kad aš galėčiau stoti į Tavo akivaizdą. Mergele Marija, mano dangiškoji Motina užtark mane prieš Sūnų, palydėk, apsaugok, vesk pas jį, Jam pavesk, Jam atiduok. Archangele Mykolai, saugok nuo piktųjų dvasių puolimų, palydėk į amžinybę. Tėve, Sūnau, Šventoji Dvasia, į Jūsų rankas atiduodu savo dvasią.