Gundymai, nuodėmės ir jų pasekmės

 

Susimąsčiau apie palietusią situaciją. Adomas buvo gundomas, neatlaikė, nusidėjo.  Šias jo poelgio sukeltas pasekmes jaučiame šiandien ir mes, jo palikuonys. Jėzus buvo išvestas į dykumą ir velnio įvairiai gundomas, tačiau nepasidavė, nenusidėjo. Ar jis tuo būdu turėjo ištaisyti Adomo nuodėmę ir atsilyginti Dievo teisingumui?

 

Daug gundymų tenka patirti ir mums. Situacijų ir pasiūlymų daugybė. Velnias nesnaudžia, darbuojasi išsijuosęs. Nesimelsti, nelankyti bažnyčios, apkalbėti, pasakyti piktą žodį, pasipuikuoti, meluoti, neatleisti  ir taip toliau... Visų ir neišvardinsi. Jos siūlomos kiekvieną minutę. Neatlaikau ir nusidedu. Todėl, kai žmogus sako, kad neturi nuodėmės - netiesa. Velnias jam uždengė jas. Bet, kur veda mano padaryta  nuodėme? Kokie bus jos vaisiai? Kažkas turės atitaisyti, perkeisti, atsilyginti Dievo teisingumui? Jėzus pasiėmė visas mūsų nuodėmes, atsiteisė Viešpaties teisingumui kančia, panieka ir baisia mirtimi ant kryžiaus. Adomos valgė tik uždrausto obuolio, ir mes visi jo palikuonys dėl to kenčiame, esame išvaryti iš Rojaus, mirštame. Aš nusidedu, kas bus su mano palikuonimis? Gal sirgs nepagydoma liga ir niekas nesupras kodėl? Gal lydės gyvenimo nesėkmė ir nesupras kodėl? Gal bus savižudžių ir niekas nesupras kodėl? Ir taip be galo...

 

Todėl dabar Gavėnios metu maldauju Viešpatį: - leisk man atpažinti savo nuodėmes, išpažinti, apgailėti ir atsiteisti. Panaikink jų pasekmes ateities kartoms. Apsaugok nuo dvasinio apakimo.

 

 

Įrašo autorė Irena.