Gavėnios kelionės nuotykiai

Gavėnios pradžioje pasitraukiau į „uolą“ ir maniau, esanti saugi. Svarsčiau, kad liksiu ir bendrausiu tik su Dievu. Galvojau „išpurtysiu“ kiekvieną sielos kertelę, atsikratysiu visų blogybių, susikaupusių „šiukšlių“  ir prisikelsiu su Kristumi tolesniam gyvenimui. Deja, klydau. Prasidėjo toks piktojo puolimas, kad jaučiausi, kaip gimdymo metu: tik su mažų pertraukėlių atokvėpiais ir, atrodo, visko prisikaupė dar daugiau. 

Tai buvo didžiulis mano sielos prausimas ir valymas. Teko ugdyti kantrumą, nuolankumą, maldingumą.  Buvo tokių akimirkų, kad atrodė - visas pasaulis griūva ant manęs. Dienos bėgo ir nepajutau, kaip laikas persirito į antrąją gavėnios pusę. Gavau ir malonių. 

Didžiulė atgaiva buvo rekolekcijos. Kunigas kalbėjo apie Šventąją Dvasią ir giesmėje kvietėme ją. Buvau paliesta tos galingos ir nematomos jėgos. Šventoji Dvasia suteikė sparnus. Negaliu to aprašyti, įvardinti, bet tai buvo didžiulis dvasinis pakilimas, paguoda. 

Daug sužinojau apie išpažintį ir man svarbiausia buvo tai, kad išgirdau žodžius, kaip įvertinti savo mintis ir poelgius, ar tai nuodėmė ar ne. Manau ir kitiems pravers. Svarbu atsakyti sau į klausimą: „Koks mano motyvas, ko aš tuo siekiu: padėti kitam, ar pasmerkti, sužlugdyti?“ Jei mano tikslas geras - noras padėti, tai nuodėmės nėra, jei atvirkščiai - nuodėmė. Pavyzdžiui apkalbu. Jei tuo noriu pasidalinti su pašnekovu todėl, kad apsvarstytume, ką daryti, kaip padėti, gal pasimelsti - gerai, o jeigu tik pasmerkti – blogai.

Palaimingos visiems tolesnės gavėnios kelionės.

Įrašo autorė - Irena.

Gundymai, nuodėmės ir jų pasekmės

 

Susimąsčiau apie palietusią situaciją. Adomas buvo gundomas, neatlaikė, nusidėjo.  Šias jo poelgio sukeltas pasekmes jaučiame šiandien ir mes, jo palikuonys. Jėzus buvo išvestas į dykumą ir velnio įvairiai gundomas, tačiau nepasidavė, nenusidėjo. Ar jis tuo būdu turėjo ištaisyti Adomo nuodėmę ir atsilyginti Dievo teisingumui?

 

Daug gundymų tenka patirti ir mums. Situacijų ir pasiūlymų daugybė. Velnias nesnaudžia, darbuojasi išsijuosęs. Nesimelsti, nelankyti bažnyčios, apkalbėti, pasakyti piktą žodį, pasipuikuoti, meluoti, neatleisti  ir taip toliau... Visų ir neišvardinsi. Jos siūlomos kiekvieną minutę. Neatlaikau ir nusidedu. Todėl, kai žmogus sako, kad neturi nuodėmės - netiesa. Velnias jam uždengė jas. Bet, kur veda mano padaryta  nuodėme? Kokie bus jos vaisiai? Kažkas turės atitaisyti, perkeisti, atsilyginti Dievo teisingumui? Jėzus pasiėmė visas mūsų nuodėmes, atsiteisė Viešpaties teisingumui kančia, panieka ir baisia mirtimi ant kryžiaus. Adomos valgė tik uždrausto obuolio, ir mes visi jo palikuonys dėl to kenčiame, esame išvaryti iš Rojaus, mirštame. Aš nusidedu, kas bus su mano palikuonimis? Gal sirgs nepagydoma liga ir niekas nesupras kodėl? Gal lydės gyvenimo nesėkmė ir nesupras kodėl? Gal bus savižudžių ir niekas nesupras kodėl? Ir taip be galo...

 

Todėl dabar Gavėnios metu maldauju Viešpatį: - leisk man atpažinti savo nuodėmes, išpažinti, apgailėti ir atsiteisti. Panaikink jų pasekmes ateities kartoms. Apsaugok nuo dvasinio apakimo.

 

 

Įrašo autorė Irena.

Mano gavėnios pradžia

 

Gyvenu ketvirtą gavėnios dieną? Susimąstau. Ką gavėnia man  reiškia? Juk pasninkauju, atgailauju, kaip sugebu ir eiliniu laiku, atlieku išpažintį, lankau bažnyčią? Vis dėlto šis laikas kitoks. 

Pelenų diena nuvedė mane su Jėzumi į Alyvų sodą. Aš ten su Juo ir pasilikau. Atsitraukiu tik prie darbų, reikalų ir grįžtu . 

Stebiu, kaip meldžiasi Jėzus. Kaip man toli iki Jo maldos. Aš net ir suprasti nepajėgiu Jėzaus maldos būdo, tokio bendravimo, būsimos kančios aptarimo su Tėvu. Jis su begaliniu jausmu meldžiasi, jokios pašalinės mintelės, žvilgsnio nukrypimo. Jėzus taip išgyvena besimelsdamas Tėvui, jog net prakaituoja krauju. 

Skaičiau, kad Alyvų sode Jėzus meldėsi tris valandas. Vadinasi, ir aš turiu melstis ne mažiau trijų valandų, gal ir daugiau, nes man iki Jo maldos, susikaupimo, bendravimo labai daug trūksta. Jeigu noriu sekti Jėzumi, privalau bent stengtis panašiai elgtis, aukotis, dirbti. Šiandien aš bandau su Juo melstis, bandau atnešti, aptarti savo, artimųjų, pasaulio, bažnyčios problemas. Viliuosi, kad Jėzus priims mano menkutes pastangas. Jis gerai žino, kad aš tik menkas žmogus.

Palaimingos visiems gavėnios.

Įrašo autorė - Irena.