Gyvenu ketvirtą gavėnios dieną? Susimąstau. Ką gavėnia
man reiškia? Juk pasninkauju,
atgailauju, kaip sugebu ir eiliniu laiku, atlieku išpažintį, lankau bažnyčią?
Vis dėlto šis laikas kitoks.
Pelenų diena nuvedė mane su Jėzumi į Alyvų sodą.
Aš ten su Juo ir pasilikau. Atsitraukiu tik prie darbų, reikalų ir grįžtu .
Stebiu, kaip meldžiasi Jėzus. Kaip man toli iki Jo maldos. Aš net ir suprasti
nepajėgiu Jėzaus maldos būdo, tokio bendravimo, būsimos kančios aptarimo su
Tėvu. Jis su begaliniu jausmu meldžiasi, jokios pašalinės mintelės, žvilgsnio
nukrypimo. Jėzus taip išgyvena besimelsdamas Tėvui, jog net prakaituoja krauju.
Skaičiau, kad Alyvų sode Jėzus meldėsi tris valandas. Vadinasi, ir aš turiu
melstis ne mažiau trijų valandų, gal ir daugiau, nes man iki Jo maldos,
susikaupimo, bendravimo labai daug trūksta. Jeigu noriu sekti Jėzumi, privalau
bent stengtis panašiai elgtis, aukotis, dirbti. Šiandien aš bandau su Juo
melstis, bandau atnešti, aptarti savo, artimųjų, pasaulio, bažnyčios problemas.
Viliuosi, kad Jėzus priims mano menkutes pastangas. Jis gerai žino, kad aš tik
menkas žmogus.
Palaimingos visiems gavėnios.
Įrašo autorė - Irena.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Dėkojame už mandagų komentarą ir laiką praleistą mūsų dienoraštyje.