Pradėk nuo savęs

Skamba ausyse per pamokslą kunigo pasakyti žodžiai: „pradėk nuo savęs“. Jis kalbėjo apie meilę, apie išmokimą  mylėti.

 

Pradėti reikia nuo savęs pamilimo, po to mokytis pamilti kitą ir tik po to galėsiu pamilti Dievą. Tik Dievas turi amžinojo gyvenimo raktus ir tik Jis galės įsileisti mane pas save. Dievas yra meilė, vadinasi turiu pamilti, išmokti mylėti, ir tik meilė atrakins man dangaus vartus. „Pradėk nuo savęs“, man atrodo, kad šie kunigo pasakyti žodžiai tinka visoms situacijoms: atleisti, neteisti, atsiversti, keistis ir taip toliau. Viską pradėti nuo savęs. 

 

Pabandau paanalizuoti sąvoką „atleisti“. Ką tai reiškia? Seniai ieškojau atsakymo į šį klausimą. Ir tą pačią dieną, kai išgirdau pamoksle pasakytus palietusius žodžius,  per kito kunigo misionieriaus paaiškinimą radau man labiausiai priimtiną atsakymą. Jis paaiškino, kad tai reiškia atstatyti santykius. Patarė prisiminti Kristaus pasirodymą po nukryžiavimo Tomui. Jėzus jam parodė savo žaizdas, jos buvo, bet nebekraujavo.

 

 Taip ir atleidimo situacijoje. Padaryta žaizda lieka, ji yra, bet nebekraujuoja. Situaciją gali priimti ramiai, apsvarstyti, analizuoti, apžiūrėti ir iš kito pozicijos. Atleisti sau, atsiprašyti ir po to gali atleisti kitam, bei prašyti Dievo atleidimo. Jėzus prižadėjo, jei atleisiu savo kaltininkams, atleis ir man. Ir taip kiekvienu atveju ir įvairiais aspektais. Tik, manau, svarbiausia nedaryti nieko vienam, kviestis kartu ir Jėzų, Mergęlę Mariją, angelus, šventuosius, nes be jų pagalbos vargu ar pajudėsiu iš vietos ir ar teisinga kryptimi nueisiu.

 Tepadeda mums Dievas.