„Maldos
neapsaugojo nuo tragedijos“- rašo LR korespondentė. Perskaičiau ir man pasirodė
keistas rašiusios suvokimas. Vadinasi, nuėjau į bažnyčią ir Tu, Dieve, man
skolingas, privalai vykdyti mano valią, ko aš noriu, man tarnauti, o ne aš
tarnausiu Tau, savo kūrėjui.
Dažnai galima išgirsti, kad žmogus nelanko
bažnyčios, nes tie kunigai šiokie ir anokie... Bažnyčia liepia, nurodo, draudžia,
riboja žmogaus laisvę ir t. t. Nueina į mišką, ten pasikalba su Dievu ir eiti į
bažnyčią nesą būtina. Toks žmonių suvokimas.
Ką man reiškia bažnyčios lankymas?
Bandau apmąstyti. Man - tai susitikimas su Gyvuoju Amžinuoju Dievu, mano Kūrėju. Jis laukia manęs, jeigu aš neateisiu - nebus tos nuostabios akimirkos, prarasiu susitikimo džiaugsmą. Žinoma, turiu intencijas, atsinešu jas, bet man ne jos svarbiausios. Jei ir ne taip vyksta, kaip aš noriu, kaip prašau, nepergyvenu, nes Dievas žino geriausiai, ko man reikia. Svarbiausia man - susitikimas su labai brangiu Asmeniu.
Ką man reiškia bažnyčios lankymas?
Bandau apmąstyti. Man - tai susitikimas su Gyvuoju Amžinuoju Dievu, mano Kūrėju. Jis laukia manęs, jeigu aš neateisiu - nebus tos nuostabios akimirkos, prarasiu susitikimo džiaugsmą. Žinoma, turiu intencijas, atsinešu jas, bet man ne jos svarbiausios. Jei ir ne taip vyksta, kaip aš noriu, kaip prašau, nepergyvenu, nes Dievas žino geriausiai, ko man reikia. Svarbiausia man - susitikimas su labai brangiu Asmeniu.
Laikraštyje aprašyta
situacija iš tiesų siaubinga: žuvo abu tėvai ir liko vienas kūdikis. Dievo Sūnų
taip pat nužudė žmonės, bet dėl mūsų visų atpirkimo. Kiek šiandien žūsta
nekaltų Ukrainoje ir kitose kariaujančiose pasaulio šalyse. Ar Dievas, davęs žmogui laisvę, atsakingas už žmonių veiksmus,
jų pasirinkimus? Be to, mes nežinome Dievo planų, kodėl leidžia vieną ar kitą įvykį.
Aš tikiu, kad viskas išeina į gerą mylintiems Dievą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Dėkojame už mandagų komentarą ir laiką praleistą mūsų dienoraštyje.