Dievas keičia mane

Stebiu savo tikėjimo kelionę, kuri intensyviai tęsiasi apie 20 metų. Iki tol mano tikėjimas buvo labai menkas. Greičiau - tik kaip supratimas, kad kažkas tikrai yra. Net supratimo galbūt nebuvo, kad reikia kasdien melstis, kad malda - tai pokalbis su Dievu, kad reikia sekmadieniais lankyti bažnyčią. Nežiūrint to, Dievas labai švelniai ir gražiai mane vedė. Nėjau tiesiai, bet klystkeliais, ieškodama. Viešpats buvo kantrus, ačiū Jam.

 

 Šiandien žiūriu į save ir matau pasikeitimus, visiškai kitą supratimo lygį. Dabar mano gyvenimo tikslas – Dievas, išmokti mylėti Jį ir artimą, sekti Jėzaus mokymu, gyventi Evangelija. Šiandien nebegaliu praleisti nė dienos be maldos, Šv. Rašto, jei išeina – Šv. Mišių aukos.

 

Tačiau, labiausiai pasikeitė mano mąstymas ir supratimas apie elgesį, darbus, atsakomybę. Anksčiau, esant menkiausiai galimybei stengiausi pabėgti iš darbo, dabar – nebegaliu, nes Dievas viską mato ir žino. Aš vagiu laiką iš įstaigos ir žmonių. Galėdavau parsinešti iš darbo ko reikia – buvo visų nuosavybė, dabar negaliu – vagiu. Anksčiau galėjau „prastumti“ dieną, svarbu buvo niekur neužkliūti, šiandieną - stengiuosi dirbi kuo sąžiningiau ir geriau, nes dirbu ne žmonėms, bet Dievui.

 

Mylėjau tuos, kurie mane myli, o įžeidę, įskaudinę buvo priešai. Šiandieną priešai tapo sielomis už kurias privalau melstis, bandau suprasti, kodėl įvyko viena ar kita situacija, koks mano vaidmuo joje ir ko Dievas tikisi iš manęs? Privalau atleisti skriaudėjui, melstis už tą žmogų, nes  Dievas moko mylėti priešus, atleisti, melstis, neteisti.

 

Jėzus mirė už mus visus ir nori, kad aš padėčiau kitam pasiekti išganymą ir amžiną laimę, todėl ir privalau melstis už juos.

 Anksčiau gyvenau dėl savęs ir artimųjų, šiandien mąstau, ką galiu padaryti, kad pasaulis būtų gražesnis, geresnis? Darbeliu ar malda? Dėkoju Dievui ir meldžiu, kad Jis ir toliau keistų mane.

 

 

 

Įrašo autorė - Irena.