Nenoriu į pragarą. Noriu dangaus!

Savo sielos gavėnios dykumoje priešais Jėzų išverčiu visą savo minčių spintą... Kokia ji didelė. Kiek daug joje visko susikaupę per gyvenimą. Ko tik čia nėra: nuo  pamirštų, užkištų smulkmenų iki didžiulio mąsto minčių.

 

Daug iš jų - nebereikalingų, negražių, neigiamų,  neprotingų... Išverčiu visas jas prie Jėzaus kojų, drauge su Viešpačiu peržiūriu kiekvieną. Išsižadu visų neigiamų, netyrų, piktų, išdidžių, skatinančių godumą, pavydą, neatleidimą, galinčių pakenkti kitiems, žudančių meilę, vedančių į tingėjimą, blogį, netikėjimą, aroganciją, karą, kerštą, nusiminimą, nusivylimą, džiaugsmo praradimą, puikybę ir  atiduodu Jėzui ant kryžiaus sunaikinimui.

 

Prašau Viešpaties išplauti sielą ir aplinką, kurioje jos skraidė,  išvalyti savo brangiausiuoju krauju nuo visų jų pasekmių bei užteršimo.  Jų nebelieka manyje, mano minčių spinta švariai išvalyta Jėzaus krauju. Pradedu dėlioti likusias mintis. Pirmutinėje lentynoje pasidedu Švenčiausios Jėzaus ir Nekalčiausios Mergelės Marijos širdies paveikslus, juos primenančias statulėles.

 

Antroje išrikiuoju savo mylimų šventųjų paveikslus (Teresė Avilietė, Šventasis Pranciškus, Antanas, Benediktas,  Klara, Juozapas, Judas Tadas, Faustina, Teresėlė, Skolastika, Pilypas Neris, Gertrūda, palaimintasis Jurgis Matulaitis ir kiti).

 

Trečioje dėlioju savo skaitytas knygas: Šventąjį Raštą, Liturgines valandas ir daugybę kitų apie Dievą ir tikėjimą. Joje taip pat išdėlioju matytus biblinius filmus. Dabar dažniausiai mano mintys sukasi tik tose lentynose, mane tai labai domina.

Sutvarkiau savo minčių spintą su Viešpaties pagalba ir su Jo pagalba žadu ją prižiūrėti, nepadaryti netvarkos ir nekrauti į ją balasto, bet keliskart per dieną sugrįžti prie jos.

 

Šiuo metu skaitau J. Burkaus knygą ,,Arti tikslo,, apie skaistyklą ir ten kenčiančias vėles. Knyga labai liečia sielą. Nuodėmė baisi, kaip sunku nuo jos apvalyti sielą, kad tapčiau tobula ir galėčiau priartėt prie Dievo. Jo teisingumas tobulas, nėra jame išlygų.

 

Nenoriu į pragarą, noriu dangaus. Žinau,  mano siela netobula. Kalbu savo Viešpačiui:

Davei man kūną nuostabų ir brangų.

Maitinti jį ir rengt liepei.

Jame tu patalpinai savo dangų - sielą,

Kuriai tarnauti Viešpačiui tu įsakei.

Deja,  klajoja ji po žemišką pasaulį,

Pamiršus kelią, kuriuo eiti tu liepei.

Padėki sielai pasiekti dangų,

Nes aplinkui siautėja pikti velniai,

Paimk už rankų ir parsivesk į dangų,

Pasižadu eiti aš klusniai.

Įrašo autorė - Irena.