Noriu
pasidalinti paprasta istorija.
Sumaniau pasidaryti apyrankę - rožinį, kad
visuomet jis būtų su manimi ir aš galėčiau melstis bet kada ir bet kur.
Nusipirkau 10 didelių ir 10 mažų karoliukų. Suvėriau visus ir paskutinis mažas
karoliukas nukrito. Pasiėmiau žibintuvėlį ir, eidama keliais, apieškojau
kiekvieną grindų lopinėlį. Karoliuko nebuvo.
Bet už rašomojo stalo kojos radau
nedidelį kryželį, kuris buvo nukritęs, kažkam sulaužius rožinį - žiedą. Kryželį
pasiėmiau, padariau skylutę ir įvėriau vietoj mažojo karoliuko. Jis labai tiko
ir tapo maldos atskaitos tašku.
Buvo smalsu, kur dingo karoliukas. Negalėjo
prasmegti. Paklausiau Viešpaties, ar Jis norėjo, kad atrasčiau kryželį ir jį
panaudočiau. Jeigu taip, paprašiau parodyti, kur dingo karoliukas. Vos tik
pamąsčiau apie tai, jį iš karto ir atradau. Karoliukas gražiai gulėjo žemiau rašomojo stalo viršaus
ant lentynėlės.
Supratau - Dievas žino kiekvieną mano žingsnį. Šlovė Viešpačiui.
Įrašo autorė - Irena.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Dėkojame už mandagų komentarą ir laiką praleistą mūsų dienoraštyje.