Meilė gali viską

Noriu pasidalinti dvasine būsena, kurią išgyvenau šią savaitę.

Mano gyvenime susiklostė situacija, kuri sukėlė visišką bejėgiškumo jausmą ir absoliučios nežinios būseną. Galvoje sukosi mintys: ką daryti? Kaip iš to išeiti? Kaip padėti kitam žmogui išbristi iš liūno? Suvokiu - aš pati nieko negaliu, net patarimo neturiu. 

Absoliutus bejėgiškumo jausmas ir visiška dvasinė tamsa. Net ne dykuma. Dykumoje per daug šviečia saulė, akina ir džiovina. Ši situacija - absoliuti sielos tamsa, nėra durų, nėra išėjimo, apgraibomis čiuopiu - aklina siena. Kas patyrė tokią būseną, supras. Kai nieko nematai, gali tik melstis, kaip moki arba kaip išeina. 

Taip ir dariau. Ir staiga užsidega fakelas. Menka liepsnelė, bet atsirado šviesa, kibirkštėlė, viltis, takelis, kur sukti. Suvokiu, šis fakelas – meilė. Prisimenu: Dievas yra meilė. Mano pareiga mylėti tą žmogų ir daryti viską, ką patars meilė ir tikėti: Meilė padarys stebuklą, jai nėra negalimų dalykų.

Įrašo autorė - Irena.

Aš kuriu pasaulį

 

Vaikštau po materialų pasaulį: dirbu, kalbu ir veikiu.

Svarbu - ką mąstau, ką kalbu ir ką darau Žemės keliuos.

Nuo to priklauso likimas ne vienos sielos.

Mes - viena pasaulio takuos.

 

Mintimis nusileidžiu į sielą.

Malda atidarau duris į Dievo pasaulį.

Išsakau Dievui savo mintis, kalbuosi, meldžiu  išminties.

Ieškau Jo valios šventos ir šviesos...

Į pasaulį ateina Šviesa, gėris, tiesa...

 

Kartais paklausau dvasios piktos:

Per bogas mintis, žodžius ir veiksmus

Atveriu duris į jo pasaulį, tampu tiltu blogiui,

ateinančian iš pragaro tamsos.

Auga, bujoja, skleidžiasi blogis pasauly...

Tame yra kaltės ir manos...

 

 

Įrašo autorė - Irena.