Esu žmogus, turiu artimuosius ir negaliu nereaguoti į kitų
žmonių skausmą, ašaras, nelaimingus vaikučius, žūstančius jaunuolius... Sutapatinu
tai su savo šeima, vaikais, broliais, sesėmis, tėvais, savimi.
Žinios,
internetas, laikraščiai pilni tokių vaizdų iš Ukrainos ir kitų kariaujančių
pasaulio šalių. Negaliu žiūrėti, labai gaila sužalotų, suluošintų, senų,
benamių, badaujančių paprastų žmogelių, vaikučių, likusių be tėvų, žuvusių
jaunučių kareivukų...
Galiu padėti tik malda. Prašau Viešpaties
jiems pagalbos. Atėjo suvokimas, jo pasaulis skęsta nuodėmėse: negimusių žudymai,
seksas, neskaistumo dvasia, kelianti orgijas, melas, išnaudojimas, žmonių
vergija, pinigų, valdžios godulys, puikybė, netikėjimas ir t. t.
Taip gyvenantys žmonės neatpirks pasaulio. Reikalinga nekaltųjų kančia ir auka, kad atsilyginti Dievo teisingumui ir pasaulis nebūtų visiškai sunaikintas. Kristus
nekaltas kentėjo ir mirė už pasaulį. Šiandien pasaulis turi taip pat kentėti už
save ir melstis, kad būtų išgelbėtas. Todėl dabar, ką tik veikiu, kur tik būnu,
dirbu, kiek pajėgiu ir atsimenu nuolat ir naktį pabudusi kalbu Viešpaties
maldą:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Dėkojame už mandagų komentarą ir laiką praleistą mūsų dienoraštyje.