Vienas iš sunkiausių uždavinių tikėjimo kelionėje man - išpažintis.
Kad ir kaip bandau pasitaisyti, nuodėmės dažnai kartojasi.
Atrodo beviltiškas
noras. Nejauku kunigui kalbėti apie tas pačias ydas, nemokėjimą susidoroti su
jomis, nesugebėjimą pasikeisti. Ir savyje nesinori jų laikyti.
Viena iš tokių
blogybių varginančių mane, kitų elgesio vertinimas, teisimas, apkalbos. Protu
suvokiu, bet situacijos, bendravimas su kitais, dažnai vėl priveda prie to.
Paskutinį kartą, atlikdama išpažintį, eilinį kartą išpažinau kunigui šią nuodėmę.
Atsiklaupiau atlikti atgailos. Ir aiškiai suvokiau - jeigu negaliu atsikratyti
tos nuodėmės, turiu melstis už tuos apkalbėtus žmones dabar, juos apkalbėjusi ir nuolat. Taip ir darau. Patirtis nedidelė, Kol kas lyg ir situacijų nepasitaikė.
Padėk man, Viešpatie.
Įrašo autorė - Irena.
Įrašo autorė - Irena.

.jpg)